Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Pagarba ir nuoširdumas dvasinėje bendrystėje

Evangelikų liuteronų ir katalikų kunigai ekumeninėse pamaldose (iš kairės): Karolis Skausmenis, Vaidotas Vitė, Mindaugas Alekna, Mindaugas Dikšaitis, Algis Genutis

Pamaldose giedojo jungtinis choras

Evangelikų liuteronų bažnyčia vos sutalpino ekumeninių pamaldų dalyvius

Maždaug XI–XV amžiuje Europoje vyko krikščionybės skaidymasis į skirtingas konfesijas: katalikai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai ir t. t. Tai tęsėsi ne vieną šimtmetį. Nors visos konfesijos pripažino tą patį Dievą (Jėzų Kristų), „Tikėjimo išpažinimą“, paties Dievo išmokytą maldą „Tėve mūsų“ bei kai kurias kitas maldas, vis dėlto kiekvienoje konfesijose buvo meldžiamasi tarsi į „savąjį“ Dievą. Todėl prasidėjo judėjimas, vadinamas ekumenizmu. Tai – dviejų graikų kalbos žodžių darinys: „okos“ (namas) ir „oikoumene“ (gyvenantys namuose kartu, t. y. namiškiai, o plačiąja prasme, visa žmonija, gyvenanti Žemėje). Pirmasis lietuvių ekumeninis judėjimas, mėginant užmegzti dialogą, suartinant konfesijas bendram katalikiškam tikėjimui, įvyko Čikagoje. Lietuvių išeivijos pastangomis čia ir buvo surengtos pirmosios lietuviškos pamaldos. Dabar jos organizuojamos kasmet. Ten, kur esama skirtingų konfesijų, vyksta ekumeninės pamaldos už dvasinę bendrystę (tik ne šv. Mišios, kuriose skaitomi tam parinkti Šventojo Rašto skaitiniai, kalbamos „Tėve mūsų“, „Tikėjimo išpažinimas“ bei kitos bendros maldos, giedamos giesmės) ir t. t. Tai stiprina dvasinę bendrystę, vienybę. Ekumeninės pamaldos padeda skirtingoms konfesijoms suvokti, jog esame ne kažkokio atskiro „savojo“ Dievo garbintojai ir kūriniai, o mus visus sukūręs Dievas yra vienas. Tik dėl jau minėto krikščionių susiskaldymo, nebetapome bendra „avide“...

Bene veikliausi ekumeninio judėjimo iniciatoriai yra Tauragės Martyno Mažvydo parapijos evengelikai liuteronai. Mat čia yra jų centras: Martyno Mažvydo bažnyčia, kuriai vadovauja kun. Mindaugas Dikšaitis ir jo pagalbininkas diakonas Karolis Skausmenis, aptarnaujantis Tauragės rajono Batakių evangelikus liuteronus.

Šilalėje irgi veikia evangelikų liuteronų parapija, kurią aptarnauja kunigai M. Dikšaitis ir K. Skausmenis. Kadangi Šilalės evangelikų liuteronų parapija turi įdomią atsiradimo istoriją, norisi su ja supažindinti „XXI amžiaus“ skaitytojus. Beje, dalis evangelikų liuteronų irgi skaito mūsų laikraštį, domisi brolių krikščionių katalikų gyvenimo aktualijomis.

Liuteroniško tikėjimo skelbimo pradžia Šilalės krašte siekia XVI amžių, 1525–1527 metus. Kaip rašoma „Šilalės evangelikų liuteronų parapijos istorijoje“, tada iš Batakių (dabar Tauragės r.) kilęs kunigas Jonas Tartilavičius-Batakiškis pradėjo skleisti reformacijos idėjas Žemaitijoje, o kunigaudamas Šilalėje skelbė evangeliškus pamokslus. Evangelikų liuteronų parapija Šilalėje buvo įkurta XVIII amžiaus pabaigoje, kuomet čia įsikūrė nemažai amatininkų iš Prūsijos. Likusią dalį sudarė žemaičiai evangelikai, kurie liuteronų tikėjimą priėmė reformacijos laikais. 1806 metais Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią, kuri 1893 metasis sudegė. Vasarą pamaldos vykdavo po atviru dangumi prie Šilalės tvenkinio. Pamaldos, su tuo metu vadinama Šventa Vakariene vykdavo kurio nors parapijiečio namuose. 1838 metais Šilalės evangelikai sudegusios bažnyčios vietoje pastatė antrą medinę bažnyčią. Prie jos buvo varpinė su nedideliu varpu. 1882 metais bažnyčia buvo suremontuota. Pirmosiomis karo dienomis, 1941 m. birželio 24 d., bažnyčia vėl sudegė. Šilalės evangelikų liuteronų parapijos centras persikėlė į netoliese esantį Obelyno kaimą. Marė ir Julius Gėrikiai paskyrė bažnyčiai dalį savo namo ir taip jų namuose, Obelyne, pamaldos vyko apie 50 metų, t. y. iki 1991-ųjų, kol parapijiečiai vėl atstatė bažnyčią Šilalėje.

1949 metais ant sudegusios Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčios pamatų buvo pastatytas į miesto centrą iš Šilalės rajono Andriejaičių kaimo parvežtas ūkininko Petro Šurmos namas. Po Antrojo pasaulinio karo visa Šurmų šeima ištremta į Sibirą. Ant bažnyčios pamatų pastatytame name įkurtas Šilalės rajono liaudies teismas, kuriame okupacinės LSSR vardu nuosprendžiai buvo skelbiami 50 metų. 1989 metais teismas išsikėlė į naują trijų aukštų mūrinį pastatą netoli Šilalės autobusų stoties. 1990 metais atsikūrusi parapijos taryba kreipėsi į rajono valdžią dėl pastato atgavimo. Netrukus buvo pradėti jo rekonstrukcijos darbai.

Pagaliau išaušo džiaugsminga diena, kai Šv. Arkangelo Mykolo sekmadienį evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas prabilo Šventojo Rašto 51-osios Psalmės žodžiais: „Viešpatie, daryk gera Sionui, atstatyk Jeruzalės sienas“ ir iškilmingai pašventino atstatytą Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčią. 2011 m. spalio 30 d. parapija paminėjo bažnyčios atkūrimo 20-metį.

Taigi, belieka tik stebėtis, kokie kantrūs, užsispyrę yra Šilalės evangelikų liuteronų parapijos tikintieji, daug vargę ir kovoję, kad išliktų jų tikėjimas, o per jį – ir maldos namai. Šventovė yra tituluota iš Batakių kilusio reformacijos idėjų skleidėjo Žemaitijoje Jono Tartilo titulu. Ši evangelikų liuteronų bažnyčia iš išorės ir vidaus labai gražiai sutvarkyta, yra visi būtini liturginiai reikmenys. Nemažai metų parapijai vadovauja jos pirmininkas, šilališkis Jonas Juozapaitis, sudaryta keturių narių taryba. Yra revizijos komisija. Veikia sekmadienio mokyklėlė, organizuojamos konferencijos. Ypač daug padeda Ida Juozapaitienė bei kiti prijaučiantys evangelikų liuteronų parapijai. Kartą per mėnesį čia vyksta sekmadienio pamaldos, dalyvaujant iš Tauragės atvykstantiems evangelikų liuteronų kunigams.

Ekumeniniai susitikimai, kuriuose dalyvauja Šilalės evangelikų liuteronų ir katalikų bendruomenių tikintieji, pradėti organizuoti kasmet: vienais metais susirenkama Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, kitais – pas evangelikus liuteronus. Šiemet sausio 20-osios vakarą įvyko ketvirtasis toks susitikimas, evangelikų liuteronų bažnyčioje. Dalyvavo gausus Šilalės parapijos tikinčiųjų būrys. Tarp jų – ir jaunimas, visi trys Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kunigai: klebonas kan. dr. Algis Genutis, vikarai Mindaugas Alekna ir Vaidotas Vitė. Susitikimą papuošė darniai giedojęs Šilalės katalikų ir evangelikų liuteronų jungtinis parapijų choras.

Ekumeninis Dievo Žodžio šventimas prasidėjo susirinkimu, procesijos himnu, įnešant Bibliją, žvakę ir druską. Pamaldoms vadovavęs kun. M. Dikšaitis pasveikino su prasidėjusia maldų už vienybę savaite, šiuo gražiu brolių ir sesių susibūrimu, pabrėžė, kad šiais metais meldžiamės drauge su Latvijos krikščionimis, parengusiais šį šventimą su viltimi, kad augsime su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir visais vienybės siekiančiais broliais bei seserimis (Plg. 1 Pt 2, p). Po to kalbamos maldos šaukiantis Šventosios Dvasios, giedama Šlovinimo giesmė, Sutaikinimo malda, Dievo Žodžio skelbimas, įsipareigojimo būti druska ir šviesa apeigos. Celebrantas kreipėsi į susirinkusiuosius, kviesdamas nešti Šventojo Rašto žodžius į pasaulį, nes mus jungia viena užduotis – būti žemės druska ir pasaulio šviesa bei skelbti šlovingus Viešpaties darbus. Paskui ekumeninio susitikimo dalyviai kalbėjo vilties maldą, Viešpaties išmokytą „Tėve mūsų“. Po to palinkėta ramybės, suteiktas palaiminimas, padėkota už gausų dalyvavimą bendrose pamaldose, linkint Dievo palaimos ir sveikatos.

Ekumeninėse pamaldose homilijas sakė Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas kan. dr. A. Genutis ir Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kun. M. Dikšaitis. Pabaigoje evangelikų liuteronų parapijos namuose vyko agapė, kurioje pabendrauta, pasidalinta meile bei pagarba visų konfesijų tikintiesiems.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalė
Autoriaus nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“