Praeitis įprasminta atminimo ženklais
|
Sąjūdžio mitingą žyminčią
lentą laimina kun. Vaidotas Vitė
|
|
Konsulo Broniaus Makausko dovanos
|
|
Šilališkiai eina į šventę
|
|
Dainuoja moterys lietuvės iš Sovietsko
|
|
Grupė šilališkių prie Sąjūdžio
mitingą žyminčios lentos
|
Šilalės krašto žmonės valstybines šventes įprasmina savo darbuose bei gyvenime. Šilališkiai kasmet vis išradingiau švenčia valstybines šventes. Joms iš anksto pradeda ruoštis miestų, miestelių, gyvenviečių, seniūnijų, mokyklų bei įvairių visuomeninių organizacijų entuziastai, jų vadovai. Sutelktai ir entuziastingai paminėta Kovo 11-oji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje kun. teol. lic. Vaidotas Vitė aukojo šv. Mišias. Jose gausiai dalyvavo parapijiečiai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, skautai, ateitininkai, rajono savivaldybės atstovai, meras Jonas Gudauskas, Seimo narys Stasys Šedbaras, būrelis lietuvių iš Kaliningrado srities Sovietsko miesto. Juos lydėjo tenai konsulo pareigas einantis ministro patarėjas Bronius Makauskas. Po šv. Mišių sustota prie paminklo Lietuvos partizanams atminti. Čia pašventinta paminklinė lenta, įamžinanti pirmąjį Šilalės rajono Sąjūdžio mitingą, įvykusį 1988 m. spalio 8 d. Jame tada dalyvavo per tūkstantis Sąjūdį palaikančių entuziastų. Pirmasis Sąjūdžio mitingas užtruko ilgiau kaip tris valandas. Atidengiant paminklinę lentą kalbėjo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Steponas Varkalys.
Pagerbus žuvusių partizanų atminimą, eisena su politinių organizacijų vėliavomis pasuko į Šilalės kultūros centą. Čia vyko iškilmingas Kovo 11-osios minėjimas, Šilalės miesto jaunimo, Meno mokyklos moksleivių koncertas įvertintas audringais aplodismentais. Konsulas Br. Makauskas iš Sovietsko pasidžiaugė šilališkių patriotizmu, įamžinant svarbias Lietuvos datas, padovanojo suvenyrų, o būrelis moterų lietuvių iš Vydūno klubo, gyvenančių Sovietske, bet nepamiršusių gimtosios lietuvių kalbos, padainavo kelias lietuviškas dainas. Kai uždainavo Ar aš tau, sese, nesakiau, nuvilnijo audringi plojimai. Tai lyg atsakas, kad lietuvis, kur jis bebūtų, turi glaustis prie lietuvio... Ar ne apie tai šiandieną turėtume susimąstyti ir mes, Lietuvoje gyvenantys lietuviai, kurie su lagaminais rankose, net nepamoję ranka savo gimtinei, skrendame į svetimas šalis...
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Jurgitos Viršilienės, Dariaus Stankaus ir autoriaus nuotraukos
© 2016 XXI amžius
|