2016 m. kovo 18 d.    
Nr. 11
(2179)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laisvė yra Dievo mums duota dovana

Homilija šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje kovo 11-ąją

Šiandienos skaitiniuose girdėjome apie bendruomenę, kuri nenori klausyti pranašo žodžių žmonijai. Šią pranašų vedamą tautą dažniausiai supo nedraugiški kaimynai, tad per istoriją ji daug kentėjo: prarado dalį teritorijos, patyrė okupacijų ir tremčių, pažino vergystę, tačiau pasiekė išsvajotą laisvę ir vėl galėjo laisvai gyventi mažame prieš amžius jai skirtame žemės lopinėlyje. Tauta buvo brangi Dievo akyse, o žemė – pirmutinė pavadinta Marijos žeme. Izraelio istorija turi daug panašumų su mūsų Tėvyne, kuri patyrė daug vargo ir skausmo ir kurią mes taip pat vadiname Marijos žeme.

Pažvelkime į kraštą, į kurį Jėzus ateina skelbti Gerosios Naujienos: valstybės vadai nori politinio stabilumo, o tarnautojai stengiasi surinkti pakankamai mokesčių, kad patenkintų savo valdžią, o galbūt ir savo poreikius. Religijos atstovams Jėzus kliūva, nes jam negana tik išorinių praktikų, o reikia tikro gailestingumo ir širdies atsivertimo. Nepritaria Jėzui ir turtingieji bei verslininkai, kuriems svarbiausia pelnas, pramogos ir linksmybės. Izraelio tauta, pamiršusi ištikimybę Dievui, bando ieškoti savo būdų į laisvės palaimą.


Laisvai Lietuvai reikia kiekvieno iš mūsų rankų

Kalba Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime

Didžiai gerbiami šios šventės dalyviai, visi brangūs Lietuvos žmonės, šiandien kartojame paprastus ir brangius žodžius: „Lietuva“, „laisvė“... Jau 26 metai, kaip jie suaugę su šia diena, su Kovo 11-ąja. Iki tol buvusi viena iš metų dienų, dabar ji yra svarbi mūsų istorijos data.

Greta Vasario 16-osios ir kitų reikšmingus Lietuvos praeities įvykius menančių dienų ji yra tarsi atramos taškas, į kurį atsirėmę galime iš naujo išgyventi vienybę. Yra kas mus vienija, nors ir esame skirtingi. Turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Yra už ką ir prieš ką esame atsakingi. Tai Lietuva – mūsų Tėvynė, mums dovanota ir patikėta. Šiandien vėl įkvepiame laisvę, kuri turi atsakomybės skonį. Vėl kartojame sau, kad esame tiek laisvi, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir vieni už kitus.


Praeitis įprasminta atminimo ženklais

Sąjūdžio mitingą žyminčią
lentą laimina kun. Vaidotas Vitė

Šilalės krašto žmonės valstybines šventes įprasmina savo darbuose bei gyvenime. Šilališkiai kasmet vis išradingiau švenčia valstybines šventes. Joms iš anksto pradeda ruoštis miestų, miestelių, gyvenviečių, seniūnijų, mokyklų bei įvairių visuomeninių organizacijų entuziastai, jų vadovai. Sutelktai ir entuziastingai paminėta Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje kun. teol. lic. Vaidotas Vitė aukojo šv. Mišias. Jose gausiai dalyvavo parapijiečiai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, skautai, ateitininkai, rajono savivaldybės atstovai, meras Jonas Gudauskas, Seimo narys Stasys Šedbaras, būrelis lietuvių iš Kaliningrado srities Sovietsko miesto. Juos lydėjo tenai konsulo pareigas einantis ministro patarėjas Bronius Makauskas. Po šv. Mišių sustota prie paminklo Lietuvos partizanams atminti. Čia pašventinta paminklinė lenta, įamžinanti pirmąjį Šilalės rajono Sąjūdžio mitingą, įvykusį 1988 m. spalio 8 d. Jame tada dalyvavo per tūkstantis Sąjūdį palaikančių entuziastų. Pirmasis Sąjūdžio mitingas užtruko ilgiau kaip tris valandas. Atidengiant paminklinę lentą kalbėjo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Steponas Varkalys.


Telšių gatvėmis nuvingiavo 250 metrų Vienybės vėliava

Telšiškiai neša Vienybės vėliavą

Telšiuose, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, išskleista Vienybės vėliava. 250 metrų ilgio trispalvė nuvingiavo per visą Žemaitijos sostinę.

Kai pirmosios Vienybės trispalvę nešančiųjų gretos atžygiavo iki Nepriklausomybės aikštės, paskutinieji dar buvo gatvės pradžioje.

Tuo pačiu metu nuo Žemaičių Alkos muziejaus į Masčio pakrantę atbėgę sportininkai aikštėje jau rikiavosi į gyvą širdį.

„Labai džiaugiuosi šia diena, kai nešame Vienybės vėliavą, kuri simbolizuoja, ne tik mūsų stiprybę šitame dideliame pasaulyje, ne tik mūsų Telšių, Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos vienybę ir stiprybę. Linkiu visai Lietuvai vienytis kartu su visais regionais – Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, – tai mūsų vienybė, mūsų stiprybė“, – sakė Telšių meras Petras Kuizinas.


Įregistruota iniciatyvinė grupė Alkoholio kontrolės įstatymui keisti

Iniciatyvinė grupė Alkoholio
kontrolės įstatymui keisti

Kovo 8-osios pavakarę Vyriausioji rinkimų komisija vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti iniciatyvinę grupę Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui surenkant 50 tūkst. parašų. Kovo 14 dieną išduoti parašų rinkimo lapai iniciatyvinei grupei „Už blaivią“. Juos grąžinti reikėtų iki gegužės 14 dienos.

Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopęs į aukščiausią Žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, sovietmečiu aktyvūs pasipriešinimo sistemai dalyviai arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, s. Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai Saulius Urbonavičius (Samas), Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas dr. Krescencijus Stoškus, sveikatingumo ir blaivybės puoselėtojas Juozas Dapšauskas, režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, sveikos gyvensenos ir blaivios kultūros rėmėjas Ramūnas Karbauskis ir kiti neabejingi esamai kritinei alkoholio vartojimo situacijai piliečiai. Beje, vienas iš iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ narių Donatas Montvydas šiemet atstovaus Lietuvai Eurovizijoje.


Prisidėkime savo parašais prie iniciatyvos „Už blaivią“ – Lietuva privalo išsiblaivyti

Niekam nekyla abejonių, kad tokie dideli alkoholio vartojimo mastai yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Tai – didelis stabdys darniai visuomenės raidai, ekonomikos augimui, kokybiškos ir sveikos gyvenimo trukmės prailginimui. Bendroji Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė yra viena iš trumpiausių Europos Sąjungoje, gyvenimą slegia įvairios ligos, kurių galima išvengti. Kreipiuosi į visus geros valios žmones, kurie jaučia atsakomybę dėl šalies ateities, mato ją kaip blaivią ir klestinčią šalį, kviečiu prisidėti savo parašais, parašų rinkimu, informacijos sklaida prie iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ užmojo iš esmės pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymą surenkant per 50 tūkstančių parašų. Šiandien iniciatyvinei grupei Vyriausiojoje rinkimų komisijoje išduodami parašų rinkimo lapai, bus galima pasirašyti ir elektroniniu būdu. Parašus būtina surinkti iki gegužės 14 dienos.


Alkoholio gamintojai mokyklose vaikus moko gerti

Prof. Aurelijus Veryga

Kreipiuosi į visus Lietuvos tėvelius prašydamas susikaupti ir labai labai rimtai paklausyti. Jūsų vaikai ir jų mokytojai Lietuvoje mokomi nuosaikiai žiūrėti į alkoholį, t. y. saikingai jį vartoti. Pasirodo, kad alkoholio gamintojai ne šiaip „svaičioja“ viešojoje erdvėje apie tai, kad reikia šviesti vaikus, ir jie negers, bet ir realiai imasi veiksmų.

Lietuvos mokyklose, kaip, beje, ir kitose šalyse, (per tarpininkus) tokius kaip „Šiuolaikinių didaktikų centras“, organizuojamas ir galimai alkoholio pramonės finansuojamas projektas „Kalbėkimės“, o už to stovi kompanija „Pernod Ricard“, kuriai priklauso tokie prekių ženklai, kaip: „Absolut“, „Ballantine’s“, „Chivas Regal“, „Kahlśa“, „Malibu“, „Beefeater“, „Havana Club“, „Jameson“, „Martell“, „Ararat“, „The Glenlivet“, „Jacob’s Creek“, „Mumm“, „Ricard“ ir kiti. Tai – vienas iš pasaulio alkoholio pramonės gigantų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija