|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Pavojingas lietuvių ir žydų priešinimo opusas Regina Žeimytė Jį sukurpė Rūta Vanagaitė, kukliai apsiskelbusi Holokausto tyrinėtoja, drąsuole, lietuvių tautos sąžine. Jai užteko pusmečio su E. Zurofu pavažinėti po žydų sušaudymo vietas, archyve pavartyti vieną kitą bylą, pakalbinti keletą neįvardytų liudininkų, kad taptų tyrėja, rašytoja. Veidmainiauja, kad šios skaudžios temos nieks netyrinėja, kad nežinoma apie žiaurų kaimynų žydų naikinimą ir t. t. Pirma, prieš rašydama ji turėjo bent užeiti į mokslinių bibliotekų atvirų fondų skaityklas ir pamatuoti, kiek metrų lentynose užima literatūra apie Holokaustą. Antra, nežinojo, ar nenorėjo žinoti tie, kurie turėjo ką slėpti. Kaip aiškėja iš viešų Vanagaitės pasisakymų (prastai artikuliuotų), jos senelis yra susitepęs rankas 1941 metais. Matyt, nuo jos buvo slepiami nemalonūs faktai. Galimai Vanagaitė jautė kaltę, gėdą dėl artimųjų poelgių ir nutarė sutepti visą tautą, ją įvardyti žydšaudžiais, apkaltinti žydų turto pasisavinimu. Logika paprasta: jei aš sutepta, tebūnie tokie ir visi kiti. Jei jos namuose buvo geriama iš žydų stiklinių, tai jos problema. Dėl to galima ją užjausti. Mano tėvai nebuvo paėmę jokio žydų menkniekio. |
||
|
|
||
|
Zigmas Tamakauskas
Kovo 11-oji mūsų visų dvasine vienybe ir susitelkimu pasiektas rezultatas, iškovotos Laisvės ir pasididžiavimo diena, kurią gražiai simbolizuoja skulptoriaus Juozo Zikaro aukštai ant Karolio Reisono sukurto pjedestalo pakilęs Laisvės angelas, vienoje rankoje laikantis Pergalės vėliavą, o kitoje sutraukytus nelaisvės pančius. Ši diena reiškia ir mūsų tolimesnį skrydį, kurio sėkmė jau daug priklauso nuo mūsų pačių polėkio, susiklausymo, darbų, tautinės dvasios išsaugojimo. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |