Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilniaus pagarsinimo diena – svarbi ir reikšminga Lietuvos istorijos data

Povilas Šimkavičius

Dainuoja folkloro ansamblis „Vilnelė“

Sausio 25 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko Vilniaus pagarsinimo šventė bei 700-ojo Karaliaus Gedimino (~1275–1341) atėjimo į valdžią jubiliejaus paminėjimas. Kai atvykęs į ramovę pakilau į trečiąjį aukštą, pajaučiau, kad būtent čia ir turi vykti Gedimino ir Vilniaus pagerbimo šventė. Atrodė, kad čia viskas skirta šiai datai – ir skulptoriaus Konstantino Bogdano dovana ramovei „Vilniaus miesto įkūrėjo kunigaikščio Gedimino paminklo projektas“, ir Vilniaus krašto bajorų vėliavomis pasipuošusi Karaliaus Gedimino didžioji aula, prie įėjimo įrėminti istoriniai laiškai – 1322 metų Gedimino laiškas popiežiui Jonui XXII ir 1324 metų popiežiaus Jono XXII laiškas „Žymiajam ir kilniajam vyrui Gediminui, lietuvių ir daugelio rusų garsiam karaliui, garbinti dievą ir bijoti jo [linki] vyskupas Jonas, dievo tarnų tarnas“. Šventės dalyvius pasitiko garbės sargyboje stovintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai, pasipuošę originalia XIV amžiaus Lietuvos kario apranga ir ginkluote. Akį patraukė šiais metais pirmą kartą ypač gausiai ramovėje susirinkę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai.

„Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams...“

Šventę, kurią organizavo Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir draugija „Pilis“ (valdybos pirmininkas – Tomas Baranauskas), lietuvių liaudies dainomis pradėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ (vadovė – Laima Purlienė) solistai. Salėje prigesus šviesoms nuskambėjo dainos „Vilniaus mieste gražus daržas“ ir „Ųžuolėli, žalias garbuonėli“, kurias šiltai ir pakiliai atliko Asta Pereckienė ir Jonas Jurgutis, skambindamas paties pasigamintomis kanklėmis. Skambant J. Jurgučio kanklėms, Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ ištraukas skaitė aktorė Irena Plaušinaitytė: „Buvo Lietuva laisva. Kunigaikščiai valdė ją. Ji išaugo, išbujojo, kai valdyti josios stojo Didis vyras, kurs vadinos Kunigaikštis Gediminas, – garbanotas ir taurus, tartum uosis stamantrus. Gediminas!.. Vardas jojo tūkstantį kardų atstojo. Priešai ir pikti kaimynai žino ranką Gedimino, – kad kaip griausmas ji smagi, – kad jam Lietuva brangi!“

Tvirtu žingsniu į salę įžengė Lietuvos kariai, pasipuošę XIV amžiaus karių apranga ir ginkluote, ir į sceną palydėjo Lietuvos valdovų rūmų šauklio kostiumu vilkintį aktorių Saulių Čėplą. „Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir moterims, ypač teikiant pirmenybę ypatingiems Liubeko, Štralzundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno miestams ir kitiems iki pat Romos, Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis, garbės ir malonės patvarumo sveikindamas linki“, – iškilmingai skaitė garsųjį 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Karaliaus Gedimino laišką aktorius S. Čėpla. Tada scenoje pasirodė garsusis Vilniaus miesto senosios muzikos ansamblis „Puelli Vilnenses“ (vadovė – Giedrė Strikulienė), kuris savo grakščiais karališkais šokiais papuošė šventę.

Vėliau Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) atstovas Perlis Vaisieta perskaitė Justino Marcinkevičiaus „Laišką karaliui“ ir kreipėsi į susirinkusiuosius: „LBKS vardu lenkiame galvas mūsų Karaliui, lai mūsų obalsis – Tiesa, Garbė, Orumas – amžiams būna įmūrytas tavo sienose, Vilniau, lai tavo geležinis balsas visada ir amžinai skamba per Lietuvą ir pasaulį“.

Į sceną pakilo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis. Jis priminė, kad septintą kartą minime tą garsųjį Gedimino laišką, kuriuo jis kreipėsi į visas Europos tautas. „Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Karaliaus Gedimino laiške. Nepamirškime, kad šiandien švenčiame 700 metų nuo Karaliaus Gedimino atėjimo į valdžią“, – toliau kalbėjo G. Aukštikalnis. Ramovės viršininkas paminėjo dar vieną datą – 1919 m. sausio 25 d. – Lietuvos karo mokyklos įsteigimą Kaune, kurios pirmuoju viršininku buvo paskirtas karininkas Jonas Galvydis-Bykauskas. 1929 metais ji pradėta vadinti Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla, o dabar – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (viršininkas – pulkininkas Raimundas Matulis).

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kreipdamasis į Gedimino miesto žmones, karininkus ir kariūnus, pasidžiaugė, kad šis gražus renginys tampa tradicija. Atsakydamas į prieš tai kalbėjusio P. Vaisietos klausimą, nuskambėjusį Justino Marcinkevičiaus eilėse: „Kada stosite ginti jūs?“, krašto apsaugos ministras labai konkrečiai ir tvirtai pareiškė: „Mes šiandien drąsiai galime atsakyti, kad šių dienų mūsų jaunimas turi ne mažiau ryžto apginti mūsų šeimas, apginti mūsų vertybes, stojant į Lietuvos kariuomenės gretas“. J. Olekas padėkojo renginio organizatoriams, pranešėjams, visiems atėjusiems į renginį už suteiktą galimybę kartu pabūti ir pasisemti iš praeities stiprybės.

Gediminas – išmintingas Lietuvos valdovas

Minėjimo dalyviai išklausė labai išsamų prof. dr. Valdo Rakučio pranešimą „Lietuvos karyba Vytenio, Gedimino laikotarpiais“. Profesorius pasiūlė atsigręžti į savo praeitį, pažvelgti į ją su pasididžiavimu ir padėka bei suprasti tais laikais gyvenusius žmones. XIV amžiaus pirmoji pusė buvo sunkūs laikai. Ne tik todėl, kad Lietuvą puolė priešai, tuo metu susijungę Livonijos ir Prūsų ordinai, bet ir todėl, kad reikėjo spręsti tokias problemas, kurioms neužteko vien tvirtos rankos ir stiprių nervų. Reikėjo kažkokiu būdu rasti sau vietą rekonstruojamame krikščionių pasaulyje. Karaliui Gediminui teko spręsti daug įvairių problemų, kurios žymimos išminties ženklu. Jo valdymo laikotarpis įrodo, kad vienas valdovas, vykdydamas nuoseklią išmintingą politiką, mokydamasis iš savo priešų, stiprindamas valstybės pajėgumus, palaipsniui evoliucijos keliu tobulindamas savo visuomenę, yra pajėgus sustabdyti, atrodytų, pasmerktą reikalą. Jis išgelbėjo Lietuvos valstybę ir paliko ją žymiai stipresnę negu rado savo tėvo ir brolio Vytenio laikais.

Istorikas Tomas Baranauskas skaitė pranešimą „Gedimino reikšmė Lietuvos istorijoje“. Jis akcentavo, kad šiemet minime 700 metų Gedimino atėjimo į sostą sukaktį. Nors Seimas ir nepaskelbė, bet šiuos metus mes galime vadinti Gedimino metais (susirinkusieji plojimais pritarė šiam pasiūlymui). 1316 metais mirus broliui Vyteniui į valdžią atėjo Gediminas. Pirmaisiais valdymo metais jis Naugarduke įsteigė Lietuvos stačiatikių metropoliją. Pasak T. Baranausko, svarbiausi Gedimino darbai: įveikė kryžiuočius (1320 m. liepos 27 d. įvyko Medininkų mūšis, kurio metu žuvo kryžiuočių ordino maršalas Henrikas von Plockė), įkūrė Vilnių (1323 m. sausio 25 d.), užėmė Kijevą (kartu buvo prijungtos Pskovo, Smolensko ir Voluinės žemės bei sudaryta sąjunga su Tvere, Kijevą valdyti buvo paskirtas Gedimino brolis Teodoras). 1341 metais Gediminas mirė, palikęs septynis sūnus. Taigi, Gediminas padėjo pagrindus vieningai dinastijai. Tai – viena iš priežasčių, kodėl jo vardas istorijoje laikomas išskirtiniu.

Po prof. habil. dr. Romualdo Grigo pranešimo „Gediminas ir lietuvių tapatybė“ į sceną pakilo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.

„Eina garsas nuo pat Vilniaus“

Ansamblio vadovė L. Purlienė pakvietė visus dainuoti kartu. Nuskambėjo lietuvių liaudies dainos – dzūkiška „Oi ant kalno, ant aukštojo“ (vedė Janina Armoškienė), „Eina garsas nuo pat Vilniaus“ (pagal pirmą kartą publikuotus Maironio žodžius. Vedė Asta Pereckienė) ir smagi kaimiška – „Tai kieno slaunas miestas” (vedė Janina Kukienė).

Renginio metu buvo pagerbtas prof. R. Grigas, švenčiantis 80-ąjį gimtadienį. Jubiliatą pasveikino G. Aukštikalnis ir perskaitė Lietuvos krašto apsaugos Bičiulių klubo padėkos raštą: „Akademikui, profesoriui, habilituotam daktarui Romualdui Grigui, savo išmintimi, žodžiu ir raštais padedančiam tautai giliau suvokti savo būtį, aukščiau matyti savo ateities viziją. Tėvynei – mūsų žinios, prakaitas ir kraujas“. Padėką įteikė Bičiulių klubo pirmininkas Antanas Burokas. Profesorių dar sveikino Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, o šios draugijos pirmininko pavaduotojas Jonas Ivoška perskaitė jubiliatui skirtas savo eiles „Tautotyros talentui“.

Folkloro ansamblis „Vilnelė“ profesoriui skyrė dzūkišką dainą „O kap aš ajau” (vedė Janina Kukienė), anot ansamblio vadovės L. Purlienės, dainuota apie tai, kaip visur gera ir gražu, bet niekur nebūna taip gerai, kaip savo tėviškėje, tėvų namuose.

Autoriaus nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“