Pasaulio lietuvių maldos diena Seinuose
|
Alytaus literatai Seinuose
su šventės organizatoriais
|
Kovo 6 dieną keliems literatams teko garbė dalyvauti pasaulio lietuvių maldos šventėje, vykusioje Lenkijoje, Seinų bazilikoje. Šv. Mišias čia aukojo kun. Julius Sasnauskas OFM. Jis yra ir kelių knygų autorius. Pamoksle kunigas prisiminė garsius lietuvių rašytojus, gyvenusius ir dirbusius Seinuose. Atrodo, kad sutiksiu Seinuose Liudą Vasarį, bazilikoje jo regėtą moterį, kalbėjo kunigas, prisimindamas V. Mykolaičio-Putino romaną Altorių šešėly. Primintas ir vyskupas poetas Antanas Baranauskas, Seinuose radęs amžiną poilsį. Kalbėta ir apie kunigo rašytojo J. Tumo-Vaižganto personažus Mykoliuką ir Severiutę, galinčius būti taurios meilės pavyzdžiu šiuolaikiniam žmogui. Kunigas Julius šnekėjo ir apie atlaidumą, gerumą, gailestingumą. Kaip ir visose bažnyčiose lietuviškose pamaldose melstasi už visus pasaulio lietuvius. Kun. Petras Gucevičius padėkojo svečiui kunigui pranciškonui Juliui už atvykimą, įsimintiną pamokslą. Paskui visus pakvietė į Lietuvių namus paminėti Šv. Kazimiero dienos.
Lietuvių namuose Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Seinuose pirmininkas Algirdas Vektorius priminė, kad viso pasaulio lietuvius vienija šv. Kazimieras, meldžiamasi prašant jį globoti Lietuvą. Alytiškis Alfonsas Vitkauskas išsakė mintis apie šv. Kazimiero garbinimą Lietuvoje. Jis kalbėjo apie tautos žadinimą geriau pažinti šv. Kazimierą ir sakė, kad jaunimas per mažai žino apie vienintelį Lietuvos šventąjį. Dar pasidžiaugė, kad Alytuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, yra bronzinė šio šventojo skulptūra, jos autorius Tomas Vosylius. Kita skulptūra stovi Merkinėje, prie mokyklos. Ji mena paskutines šv. Kazimiero gyvenimo dienas.
Literatų klubo Tėkmė poetai paskaitė eilėraščių apie meilę brangiai Tėvynei, apie jos gamtos grožį. Poezija skatina gyventi Lietuvoje ir dirbti savo krašto, o ne svetimų šalių gerovei. Eilėraščius skaitė mokytoja Emilija Lukšytė-Krušinienė. Ji kalbėjo apie kryžių pagausėjimą Lietuvoje Atgimimo metais. Kryžiai statomi partizanų žūties vietose, prie bažnyčių, individualiose sodybose ir, žinoma, kapinėse. Buvęs Alytaus kolegijos dėstytojas Albinas Rauličkis prisiminė brangią tėviškę, kuri sunykusi, bet atmintyje gyvena. Iki šių dienų išlikęs ryšys su sava žeme.
Seinų krašte yra daug kryžių, juos matome pakelėse, sankryžose, prie individualių namų. Jie prižiūrimi, ypač į akis krinta pagarba jiems vasarą, kuomet žydi įvairiaspalvės gėlės. Važiuodamas nori sustoti ir gėrėtis jais su šventa pagarba. Laiko paveikti kai kurie kryžiai sunyksta, griūva.
Seinų krašto šviesuoliai išleido kryžių nuotraukų albumą Punsko ir Seinų krašto pakelių kryžiai. Kad albumas išvystų dienos šviesą, didelį darbą nudirbo Punsko licėjaus mokytoja Gražina Bliūdžiuvienė su mokiniais, jos vyras Juozas Bliūdžius. Prie knygos paruošimo spaudai prisidėjo Nastutė Sidarienė, parašiusi išsamią pratarmę, techninė redaktorė Vida Baranauskaitė, korektorės Birutė Burdinaitė, Nijolė Birgelienė. Leidybos rėmėjas Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo Ministras. Albumas išleistas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininko A. Vektoriaus iniciatyva.
Skambių giesmių pagiedojo ir dainų padainavo Kalvarijos bažnytinis choras Sonantem, vadovaujamas Ausmos Sakalauskaitės. Choras gieda ne tik lietuvių, bet ir lotynų bei hebrajų kalbomis. Miela, kad chore nemažai jaunimo.
Draugija turi savus dainininkus vyrų kvartetą, vadovaujamą Gedimino Nevulio. Darniai skambėjo lietuvių liaudies dainos, mielos kiekvieno širdžiai.
Bevartant ir beskaitant šį albumą, norisi drauge su seiniškiais pasidžiaugti labai svarbiu leidiniu, nedavusiu pamiršti lietuvių tautos paveldo sakralinių kryžių ir palinkėti sėkmės puoselėjant lietuvybę, tautos paveldą bei tikėjimo meilę.
Emilija Lukšytė-Krušinienė,
Alytaus apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė
© 2016 XXI amžius
|