Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Nepriklausomybės aikštėje su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo dalyviais Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Jaunoji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo Vilniuje dalyvė Alfredo Pliadžio nuotrauka

Sveikinamas Kovo 11-osios akto signataras Balys Gajauskas Seimo kanceliarijos nuotrauka

Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Seime vyko iškilmingas posėdis, kuriame paminėtas prieš 26 metus čia pasirašytas vienas svarbiausių Lietuvos istorijoje dokumentų – Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo aktas. Pirmoji šiame posėdyje kalbėjusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kvietė tylos minute pagerbti visus už Lietuvos laisvę žuvusius didvyrius, į Amžinybę jau išėjusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, visus, kurie ryžtingai kovojo už mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimą, nuoširdžiu kasdieniu savo darbu iki gyvenimo pabaigos tikėjo ir kūrė naują laisvą Lietuvą.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas prisipažino, kad šioje tribūnoje kalbėjo daugiau kaip prieš 20 metų. Pasak jo, minėdami Nepriklausomybės dieną, turime pasidžiaugti ES statistikos departamento paskelbta informacija, kad pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui pasiekėme 75 proc. ES lygio. Netrukus Lietuva taps turtingųjų EBPO šalių klubo nare. Lietuvos verslas ir finansų sektorius tapo atsparus šokams buvusio sovietinio bloko valstybėse ir, nepaisant ten vyraujančios gana liūdnos situacijos, mūsų ekonomika toliau auga. Pastaraisiais metais gerokai sustiprinome savo pinigų sistemą, energetinę nepriklausomybę. Anais laikais galvojome apie stiprią valstybę, bet šiandienos statistiniai rodikliai yra kur kas geresni, nei tuomet galėjome galvoti. „Aš matau, kiek daug mes turime, gavome, uždirbome, sukaupėme ir kaip nevykusiai visu tuo naudojamės“, – sakė S. Kropas ir išreiškė susirūpinimą dėl švietimo sistemos modelio. „Nepaprastai gerbiu Lietuvos mokytojus ir esu Jiems dėkingas už man ir mano vaikams suteiktas žinias ir įgūdžius. Tačiau man neramu dėl anūkų, nes nebežinau, kokį išsilavinimą nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai“, – teigė S. Kropas. Jį labiausiai stebina ir nuvilia politikavimas. Sąjūdžio metais visi buvo politikai, tačiau tai buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai. Šiandien tokių politikų, atrodytų, visai nedaug, tačiau procesų ir institucijų, dirbančių politikai, skaičius tiesiog glumina. Labai nuvilia, kai politikavimas persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančių institucijų darbuotojų galvas ir iš jų išgirstama: „Kokie Jūsų reitingai, kokius pasiūlymus aš galiu pateikti politikams?“ „Reitingai? Ar mes jau atsidūrėme televizijos projekte, kurio išlikimą lemia vienintelis faktorius – reitingai. Ar mes visi jau esame šou verslo dalis?“ – klausė signataras.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios vardu kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras vyskupas Arūnas Poniškaitis (jo kalbą spausdiname atskirai).

Lietuvos mokinių parlamento atstovas, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos gimnazistas Rokas Štreimikis sakė, kad Kovo 11-toji jam asocijuojasi su herojais. Dažnai bijoma šio žodžio, mat jis gali skambėti kiek perdėtai. „Tačiau neįsivaizduoju, kaip kitaip mes, moksleiviai, galėtume pavadinti žmones, kurių darbai ir žygiai lėmė tai, kad mes net neįsivaizduojame, ką reiškia gyventi nelaisvoje valstybėje, – sakė R. Štreimikis. – Moksleiviai dažnai kaltinami, kad nevertina nepriklausomybės, laisvės ar netgi Lietuvos. Taip tikrai nėra. Mums iš tiesų be galo svarbu viskas, ką turime, mes branginame Lietuvą ne ką mažiau nei žmonės, išgyvenę okupacijos metus. Mes be galo džiaugiamės laisve, mes galimybe viešai reikšti savo nuomonę ir laisvai siekti savo tikslų. Tikiu, kad Kovo 11-oji yra ta diena, kuri turėtų paskatinti kiekvieną lietuvį ne tik džiaugtis laisve, bet ir prisiimti su laisve susijusią atsakomybę būti šių dienų herojais, atsakomybę valstybei, bendruomenei, šeimai, o svarbiausia – sau“.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad 1988–1990 metų Lietuva su visais antrojo atgimimo dalyviais keitė savo istorinę raidą iš tarybų Lietuvos į Lietuvos Respublikos. „Ir tie visi milijonai Lietuvos žmonių iš miestelių ir miestų sąjūdžių, susirinkimų, iš Baltijos kelio su šimtais ryškiausių atgimimo epochos žvaigždžių nuo Arvydo Juozaičio iki Algirdo Kaušpėdo, nuo Antano Terlecko iki Valdo Adamkaus, nuo Justino Marcinkevičiaus iki Vytauto Landsbergio, nuo Kazimiero Antanavičiaus iki Aloyzo Sakalo, nuo Justo Paleckio iki Algirdo Mykolo Brazausko ir Kazimieros Prunskienės – jie visi suaudė tokią Lietuvą ir nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienę Respubliką“, – sakė Nepriklausomybės Akto signataras. Jis priminė, kad „šiandieną galime drąsiai sau pasakyti, kad teisinė valstybė reiškia, kad žmogaus orumas yra neliečiamas. Vadinasi, kad ir kur būtų, kad ir kokios būtų platinamos slaptos stenogramos, slaptos pažymos, tačiau teisinėje valstybėje to negali būti, nes žmogaus orumas neliečiamas. Neliečiamas žmogaus orumas socialiniuose tinkluose, neliečiamas žmogaus orumas niekur, tai yra pamatinis mūsų visų čia susirinkusių principas gerbiant mūsų visų įsitikinimus, skirtingas nuomones ir pasaulėžiūrą. Štai kodėl mes manome ir aiškiai sakome, kad Lietuva eina tik tuo keliu ir Lietuva gali drąsiai pasiryžti ginti žmogaus laisves ir teises, gerbti kiekvieną pilietį. Tegyvuoja Lietuva, švenčianti šiandien 26-ąjį gimtadienį!“ – sakė V. P. Andriukaitis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys, pirmasis Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris priminė, kad Lietuva Nepriklausomybės kelyje turėjo ilgą dialogą su daugeliu valstybių, o šiemet bus minimas diplomatinių santykių atkūrimo 25-metis.

Renginio pabaigoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, politiniam kaliniui, rezistentui Baliui Gajauskui 90-mečio proga įteikta skulptūrėlė „Žinia“. „Jis net 37 metus – ilgiausiai iš visų Baltijos šalių politinių kalinių – kalėjo sovietiniuose lageriuose už tai, kad kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, kovos nenutraukė net ir sunkiausiomis kalinimo sąlygomis. Dėkojame už nepalaužiamą jo ryžtą ir tvirtybę. Visų čia susirinkusiųjų vardu sveikiname Jus“, – kalbėjo Seimo pirmininkė L. Graužinienė.

Paskui Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, įvyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Iškilmingos ceremonijos metu, kurioje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo, Vyriausybės nariai, kiti garbingi svečiai, kalbėjo Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Renginio metu Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavas iškėlė Lietuvos Garbės sargybos kuopos kariai, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, kariai iššovė šventines salves.

Šventinės ceremonijos pabaigoje – NATO oro policijos misiją vykdančių Ispanijos Karalystės karinių oro pajėgų naikintuvų sveikinimo Lietuvai skrydis.

Išradingai ir įvairiai Kovo 11-oji buvo paminėta ir kitose Lietuvos vietose. O štai Lazdijuose buvo atidengtos atminimo lentos Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams. Šias atminimo lentas, papuošusias Lazdijų Šv. Onos bažnyčios akmeninę sieną, atidengė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Seimo narys Valdas Vasiliauskas bei idėjos iniciatorius, Ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas, lentas pašventino Lazdijų klebonas kun. Nerijus Žvirblys.

© 2016 „XXI amžius“