|
Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, iškilmė bažnyčioje ir mokykloje
Kovo 4-ąją švenčiame Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, dieną. Dažnai į šį vienintelį mūsų tautos šventąjį kreipiamės prašydami pagalbos laisvės ir nepriklausomybės kovose, užtarimo tėvynei, šeimoms ir mums patiems pas Dievą. Kad dar daugiau pažintume šią kilnią asmenybę, jos gyvenimo istoriją, kelius į nepailstantį pamaldumą bei šventumą, knygų spintoje ar miesto bibliotekoje susirandame katalikiškos literatūros apie šv. Kazimierą. O gal bent mintimis aplankome Vilniaus Arkikadedrą, tyliai atveriame koplyčios duris ir tarsi klaupiamės maldai su savo padėkomis bei prašymais prie šv. Kazimiero sarkofago ir palaikų.
Pasvalio Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai ne tik ryte, bet ir vakare kartu su visais tikinčiais dalyvaudami Šv. Sakramento adoracijoje, rožinio maldoje bei šv. Mišiose, šią dieną pagarbino šv. Kazimierą.
Prieš vakarines šv. Mišias Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Kryžiaus kelio procesija. Vakarines šv. Mišias aukojo kun. Feliksas Čiškauskas. Išpažinčių klausė klebonas kun. Albertas Kasperavičius bei vikaras kun. Miroslavas Anuškevičius. Kunigas Feliksas palinkėjo visiems, ypač jaunimui, kad širdyse suliepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, kad jaunimas suprastų skaistaus ir doro gyvenimo grožį. Kunigas supažindino su šventojo globėjo gyvenimo istorija bei keliais, kurie jį vedė į pamaldumą bei šventumą. Kun. F. Čiškauskas kalbėjo: Karalaičiui Kazimierui nebuvo nieko maloniau ir nieko geidžiamiau negu dalyti ne tik tai, kas nuosava, bet ir visą save atiduoti vargšams, ligoniams, belaisviams ir kenčiantiesiems žmonėms. Našlėms, našlaičiams ir prispaustiesiems jis buvo ne tik gynėjas, bet ir tėvas, sūnus, brolis. Jis rūpinosi vargšais ir nelaimingais. Šv. Kazimieras kasdien ragino tėvą laikytis teisingumo valdant karalystę. Nors buvo kilmingas žmogus, tačiau bendraudamas su paprastaisiais niekuomet nebuvo štoržievis, todėl vadintas neturtingųjų gynėju. Jis labiau norėjo būti tarp žmonių, kurie turėjo vargdienio dvasią, kurių yra Dangaus Karalystė, negu tarp šio pasaulio aukštųjų ir galingųjų. Šv. Kazimieras visada gyveno skaistų gyvenimą. Kunigas visus tikinčiuosius kvietė skiepyti savyje šv. Kazimiero, didžio dangaus Karalienės, Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbintojo, maldingumą, teisingumą, gailestingumą.
Skaitinius šv. Mišiose skaitė gydytoja vienuolė kazimierietė Valerija Mačėnaitė, giedojo bažnytinis choras, vadovaujamas Jono Poškaus.
Pasvalyje vyko ir Kaziuko mugė. Nuo pat ryto Lėvens pagrindinės mokyklos aktų salė virto mažuoju amatininkų dirbtuvėlių, įvairiausių krautuvėlių, kavinukių miesteliu. Mugės pradžią paskelbė dūdų orkestras, o pasveikino mokyklos direktorė Lina Rauckienė. Amatininkai sukosi prie savo dirbinių, prekybininkai gyrė savo prekes ir kvietė nepraeiti pro šalį, nusipirkti ką nors. Į mugę atvyko daug svečių: rajono meras Gintautas Gegužinskas, vicemeras Povilas Balčiūnas, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Kazys Polekas ir kiti. Čia buvo ir mokinių tėvelių, senelių, Neįgaliųjų Centro narių, buvusių mokinių, miestelėnų. Mugės metu 6 b klasės mokinės Agnė, Igneta, Matilda, supažindindamos su Lietuvos jaunimo globėju, dalino visiems skrajutes ,,Šventasis Kazimieras.
Šios šventės sumanytojas ir pradininkas buvo kraštotyros būrelis ,,Gimtinė. 2010 metais pirmoji Kaziuko mugė kovo 4 dieną šurmuliavo pertraukų metu. Mokiniams ši idėja labai patiko. Ji prigijo ir tęsiama mokyklos bendruomenėje. Pradžiugino šia proga atsiųstas malonus sveikinimas: ,,Kiekvienas žmogus nėra sala. Kiekvienas žmogus yra Dievo svajonė. Ir kiekvienas yra pašauktas į šventumą. Šventasis karalaiti Kazimierai, melskis už mus. Su Lietuvos Globėjo diena! (s. Albertina).
Vlada Čirvinskienė,
Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė
© 2016 XXI amžius
|