Pirmasis puslapis
Aktualijos
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Politika ir verslas Lietuvoje – broliai dvyniai?

Linas ŠALNA

Jau žinome, kaip buvęs Seimo narys, Liberalų sąjūdžio vadovas, Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eligijus Masiulis pateko į didžiulę nemalonę, kai buvo sučiuptas galimai paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio. Ir štai po kratų pas tuomet dar buvusį Seimo narį E. Masiulį, radusi net 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, kurių beveik pusė buvo gauta prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tęsdama tyrimą dėl koncerno „MG Baltic“ galbūt vykdyto politikų papirkinėjimo, atliko kratas Darbo partijos (DP) vicepirmininko Vytauto Gapšio namuose ir jo darbo vietoje Seime. Įtariama, kad koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis per V. Gapšį galėjo siekti paveikti kitus partijos narius, kad jie veiktų koncerno naudai. DP pirmininkas Valentinas Mazuronis aiškina, kad tiki, jog V. Gapšys, teigiantis, kad jokių kyšių iš „MG Baltic“ neėmė, sako tiesą. „Jei prokurorai nuspręs kreiptis į Seimą dėl V. Gapšio neliečiamybės panaikinimo, būtų labai gerai, kad tai būtų padaryta kiek įmanoma greičiau“, – sakė V. Mazuronis. Kadangi V. Gapšys aiškiai pasakė, kad nedalyvavo jokiuose korupciniuose nusikaltimuose, tad jis ir neprivalo atsisakyti Seimo nario mandato. Tyrėjai V. Gapšio klausinėjo apie kai kuriuos įstatymų projektus, bet V. Mazuronis jų pavadinimų tiksliai nežinąs, tik aišku, kad tas įstatymas buvo priimtas daugiau nei prieš metus ir jame kalbama „apie kažkokius kreditus, bet ne apie kredito unijas“. V. Mazuronis aiškino, kad Darbo partija neturėjo kokių nors specialių susitarimų su LNK televizijos kanalų grupe (kur irgi buvo atliktos kratos) dėl išskirtinių sąlygų, nes, prasidėjus rinkimų kampanijai „galų niekur nepaslėpsi, įkainiai vienodi, deklaruoti VRK“. Mazuronio nuomone, yra visai normalu, kad V. Gapšys, kuris yra ir DP rinkimų štabo vadovas, susitikinėja su visų televizijų vadovais, nes „tai – normalūs dalykai“.

Gegužės 31 dieną teisėsauga galimos politikų ir koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje atliko kratas ir didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovės Dianos Dominienės darbo vietoje ir namuose. Tiek „Vilniaus prekybos“, tiek „Bertona Holdings Limited“ biurai yra viename pastate – verslo centre „Akropolis“, Ozo gatvėje 25. D. Dominienė „Vilniaus prekybos“ grupėje dirba nuo 2004 metų. Iki tol 10 metų ji dirbo „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių skyriaus vadove, ketverius metus – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. D. Dominienė yra vadovavusi „Vilniaus prekybos“ įmonėms „Akropolis Group“, „Leksita“, dirbusi įmonių „Maxima LT“ ir „Ermitažas“ valdybose. „Bertona Holdings Limited“ iš smulkiojo akcininko Žilvino Marcinkevičiaus neseniai įsigijo maždaug 15 proc. jo valdomų „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijų paketus. Bendra sandorio vertė nebuvo skelbiama, o 13-os parduotų įmonių akcijų, kurias pirmumo teise galėjo įsigyti ir kiti akcininkai, kaina buvo 141,9 mln. eurų – tai rodo dokumentų kopijos. „Vilniaus prekybos“ ir su ja susijusių įmonių akcininkai dabar yra šeši fiziniai asmenys: N. Numavičius, Vladas Numavičius (apie 2–3 proc. akcijų), I. Staškevičius, M. Marcinkevičius (7–8 proc.), Mindaugas Bagdonavičius ir Gintaras Marcinkevičius (maždaug po 2 proc.). „Bertona Holdings Limited“ valdo 24,7 proc. UAB „Entaras“ akcijų. „Entaras“ valdo 33,3 proc. UAB „Vilniaus prekyba“, 100 proc. valdančios UAB „Maxima grupė“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Euroapotheca“ akcijų. „Bertona Holdings Limited“ dar priklauso 24,7 proc. UAB „Patria Holdings“ akcijų. „Patria Holdings“ valdo 33,3 proc. „Vilniaus grupės“ akcijų. „Bertona Holdings Limited“ priklauso ir 24,7 proc. UAB „NVP projektai“ akcijų. „NVP projektai“ valdo likusius 33,3 proc. „Vilniaus grupės“ akcijų. „Bertona Holdings Limited“ 100 proc. priklauso Kipre įsikūrusiai „Equipark Ltd.“. Didžiausia „Equipark Ltd.“ dalis – 66,1 proc. akcijų priklauso N. Numavičiui. 2,6 proc. „Equipark Ltd.“ akcijų priklauso Vladui Numavičiui, 7,9 proc. – Mindaugui Marcinkevičiui, 2 proc. – Gintarui Marcinkevičiui, 2 proc. – Mindaugui Bagdonavičiui, 2 proc. – Ignui Staškevičiui. Likusius 17,4 proc. „Bertona Holdings Limited“ akcijų valdo Kipre įsikūrusi „Belfortune Investments Ltd.“.

Galima prisiminti ir tai, kaip „Mitnija“ – viena didžiausių korupcijos skandale minimo koncerno „MG Baltic“ įmonių – iki šiol bylinėjasi dėl milijoninės žalos, kurią, kaip teigia koncerno atstovai, bendrovei padarė iš gyvenimo pasitraukęs buvęs jos vadovas. 2006 metais „MG Baltic Ivestment“ įsigijo 100 proc. „Mitnijos“ akcijų (neoficialiais duomenimis, už maždaug 60 mln. Lt (17,3 mln. Eur), kuriai ir toliau vadovavo vienas iš buvusių savininkų Antanas Gureckis. 2008 metais, pasinaudojęs numatyta galimybe, jis atpirko 10 proc. akcijų, 9,17 proc. didesne kaina. Tačiau dar po kurio laiko ėmė ryškėti naujų įmonės šeimininkų sudarytos valdybos, kuriai pirmininkavo R. Kurlianskis, ir buvusio vadovo nesutarimai. 2010 metais „MG Baltic Investment“ inicijavo A. Gureckio ir jo žmonos Violetos turto areštus. 2010 m. birželio 29 d. pareigūnams atliekant kratą jo namuose, A. Gureckis, būdamas tame pačiame kambaryje, kur buvo ir policijos pareigūnai, išsitraukė savigynai įsigytą revolverį ir nusižudė šūviu į širdį. Po tragiško įvykio jo artimieji tikino, kad jau kuris laikas verslininkas baiminosi D. Mockaus ir R. Kurliansko spaudimo ir grasinimų. Praėjus kuriam laikui po mirties V. Gureckienė namuose rado paties velionio ranka rašytus raštelius. Teismo dokumentuose yra neginčytos ekspertizės išvados, kuriose dėl vieno iš jų teigiama (kalba netaisyta): „Laiške esančius žodžius „Mg Boltic prezidentas D. Mockus ir jo viceprezidentas R. Kurlianskis nuo 2005 m., žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės. R. Kurlianskis 2006 2007 2008 m. plovė pinigus iš UAB Mitnijos, jiems talkindavo Audrius ir Agnius Matijošaičiai ir kt.“ parašė ir laiško apačioje pasirašė Antanas Gureckis“. Tyrimas dėl verslininko privedimo prie savižudybės buvo nutrauktas 2011 metais. Tačiau „Mitnija“ ir „MG Baltic Investment“ bylinėjasi su V. Gureckiene dėl žalos, kurią neva galėjo padaryti velionis, būdamas vadovu. Pradinė ieškinių suma svyravo tarp 70–77 mln. Lt (20–22 mln. Eur), tačiau vėliau teismuose ji buvo kelis kartus sumažinta. Pastarąjį kartą ginče dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį šių metų balandžio 26 dieną. Ji dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Žinant didžiulius pinigų srautus tarp įvairių tarpusavio ryšiais susijusių milijoninius pelnus turinčių bendrovių ir matant paskutinius politikų papirkimo ar poveikio skandalus, tampa akivaizdus politikų ir verslininkų bendrumas. Į politinę korupciją patekusių partijų vadovai aiškina, kad nieko nėra baisaus, kai jie ar kiti į rinkimų kovą įsitraukę atstovai susitikdavę su vienu ar kitu verslininku, tokių galimybių esą būdavę daug ir tuo stebėtis nėra kuo. Tačiau ar gali jie atsakyti ir paaiškinti, kodėl politikai randa reikalą ir būtinybę susitikti tik su stambių bendrovių vadais ar atstovais, bet niekaip nenori susitikti su paprastais piliečiais – ar ne todėl, kad jiems nebus duodami tie šimtatūkstantiniai kyšiai? Štai iš čia ir ryškėja nešvarūs politikų ir verslininkų ryšiai. Ir jie yra paremti dideliais pinigais, tiksliau kalbant, labai dideliais pinigais. Apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigia, kad dabartinis „MG Baltic“ veikos tyrimas yra daug platesnis, susijęs ne su E. Masiuliu ir V. Gapšiu ar kitais politikais, bet ir su visa galima koncerno veikla Lietuvos politiniame lauke. Pagal prokurorų ir STT poziciją tai galima buvo įtarti nuo skandalo pradžios, kai prasidėjo „šokiai ir žaidimai“ su E. Masiuliu. „Jau tada politikos užkulisiuose sklandė „apokaliptinės“ versijos, kad mėlyna liepsna užsidegs ne tik liberalų darželis, kad ta apokalipsė prieš rinkimus gali ištikti visas pagrindines parlamentines partijas, – sakė V. Bruveris. – Tad tyrimo objektas yra ne E. Masiulis, ne kiti politikai, o būtent koncernas „MG Baltic“ ir jo galima įtaka, galimi korupciniai ryšiai šalies politikoje ir jos viršūnėse.

Yra žinoma, kad įstatymus priimančių Seimo narių sprendimus pastaraisiais metais siekė paveikti 10 registruotų lobistų ir 635 suinteresuotos grupės ar asmenys. Ekspertų teigimu, tokie duomenys atskleidžia, kad noras daryti įtaką parlamentarams yra didžiulis, ir oficialūs skaičiai neatspindi realios padėties, nes tikrasis poveikio mastas gali būti tik nuspėjamas – tokią nuomonę išreiškė dienraštis „Lietuvos žinios“. Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) sukurtoje Seimo stebėsenos svetainėje ManoSeimas.lt skelbiamais duomenimis, pasiūlymus parlamentarams teikiančių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų šiuo metu yra 17 kartų daugiau nei registruotų lobistų, o daryti poveikį jie siekė 63 kartus dažniau. TILS, išanalizavusi per dvi pastarąsias Seimo kadencijas parlamento interneto svetainėje viešinamus dokumentus, nurodo, kad nuo 2008 metų iki dabar Seimui pasiūlymus teikė 10 iš 36 registruotų lobistų, 368 valdžios institucijos bei 635 suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Ekspertų teigimu, dažniausiai įtakos siekiama energetikos, farmacijos ir sveikatos apsaugos, statybos bei alkoholio ir tabako gaminių rinkose, o įtaką sprendimus priimant daro asociacijos, ne pelno siekiančios organizacijos, įmonių savininkai, viešųjų ryšių agentūros. Tai tik dar kartą liudija, kokie yra glaudūs ir per kurią vietą glaudūs politikų ir verslininkų ryšiai. Vieša paslaptis, kad per vadinamuosius viešuosius pirkimus į politikų ir verslininkų akiratį patenka apie penkis milijardus eurų per metus, bet mes, paprasti Lietuvos piliečiai, net įsivaizduojame tokios pinigų gausybės ir vis išgyvename, kokia neturtinga yra mūsų valstybė.

© 2016 „XXI amžius“