|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Neužmirštami Lietuvos maldininkų susitikimai su Šventuoju Tėvu jo gimtojoje Lenkijoje Zenonas Jonas Mikšys Visi keliai keleliai veda į Lomžą Prieš 25 metus, 1991 metų birželio 19 dienomis, vyko be galo įspūdinga, neužmirštama, viso pasaulio katalikų bendruomenės didelio dėmesio sulaukusi ketvirtoji popiežiaus Jono Pauliaus II kelionė po Lenkiją. Nors pasienyje su mūsų kaimynine šalimi dar tebekaraliavo žaliakepuriai sovietiniai pasieniečiai ir kėgėbistai, tūkstančiams Lietuvos krašto maldininkų po ilgai trukusių Sovietų Sąjungos, Vatikano ir Lenkijos derybų buvo leista išvykti į užsienį susitikti su Šventuoju Tėvu Lomžoje. Visiškai nelauktai ir man atsirado galimybė apsilankyti Lomžoje, pirmą kartą gyvenime pamatyti Popiežių. Punsko lietuvių prašymu Lietuvos žurnalistų sąjunga pas vieną garsų liaudies menininką užsakė pagaminti atminimo ir pagarbos dovaną Šventajam Tėvui iš medžio išdrožtą lietuvišką Rūpintojėlį. Tą skulptūrą iš Vilniaus reikėjo pristatyti punskiečiams. |
||
|
|
||
Kurs už mus kaltus kentėjai... (Veprių Kalvarijų nuskaidrinti...) Raimondas Guobis
Per šių metų Sekmines išsipildė mano troškimas būti šią didžią dieną Vepriuose ir tyro tikėjimo, maldos saldybės sustiprintam nueiti Veprių Kalvarijų kelią, matyti pavasario didybei po žiemos apmirimo prisikėlusį šilą, ąžuolų ir visų švelnia žaluma lapojančių medžių grožybę, prisispildyti Šventosios dvasios, kad nors ir verkdamas, negandų kamuojamas galėčiau apsišarvavęs atkakliu troškimu gėrio ir teisingumo keliu eiti. Lietaus dvasia Mums nereikėjo lietaus, žvarboko oro, bet kalbėjau apie tai, kad kuo prastesnis oras, tuo gilesnė atmintis ir didesnė garbė Dievui. Tai ir ištiko prakiuro dangus ir lietumi šventino iki vėlyvo popiečio. Bažnytėlės, Mergelės Marijos Rožančinės vardu paženklintos, ramybė, varpų naujumas, didelės ir blizgančios aukojusių geradarių vardų raidės. Žali berželiai prie kolonų, nuolat prasiveriančios durys, ir iš lietaus sutemų vis daugiau ir daugiau į maldų pasaulį įeinančiųjų. |
||
|
|
||
Pažintį su vyskupu Motiejumi Valančiumi pradėkime nuo jo Namų užrašų ... Kai 1958 metais tuometinės sovietinės Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas išleido dvitomę Lietuvių literatūros istoriją, kuri buvo suskirstyta į feodalizmo ir kapitalizmo epochas, labai apsidžiaugėme (tuomet aš mokiausi vakarinėje vidurinėje mokykloje), kad turime tokius literatūrinius šaltinius, kurių pagalba galėsime išsamiai susipažinti su mūsų tautos rašytojais klasikais. Labai jau norėjosi kiek plačiau ir išsamiau susipažinti su vyskupu M. Valančiumi. Deja, šiuose beveik po 600 puslapių turinčiuose dviejuose tomuose klasikiniam rašytojui vysk. M. Valančiui tebuvo skirti vos devyni puslapiai! Juose buvo analizuojama beveik vien Palangos Juzė. Tai mūsų tautiečiams jau buvo gerai žinoma. Neseniai iš Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parsinešiau didžiulę, storą beveik 1000 puslapių knygą Namų užrašai , kurioje surinkti dar niekur nespausdinti visi vyskupo M. Valančiaus rašiniai... Jos sudarytoja Aldona Prašmantaitė, išleidoleidykla Baltos lankos. Šios knygos viršelis su specialiu spalvotu aplankalu, kuriame įspūdingas vyskupo M. Valančiaus portretas, esantis Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje, kurį 1873 metais nutapė dail. J. Širma, o perfotografavo varniškis fotografas Antanas Ivinskis. Šiai didžiulei, aukšto meninio lygio knygai parinktas labai geras popierius, ji itin patraukli ir įspūdinga. Nors išleista 2003 metais, bet tie įdomūs Namų užrašai dar mažai žinomi, todėl, manau, sudomins visus. Knyga stora todėl, kad šalia lietuviško teksto tas pats tekstas atspausdintas ir lenkišku šriftu. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |