Pirmasis puslapis
Aktualijos
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Stiprėja katalikų ir musulmonų dialogas

Pirmasis Al-Azharo didžiojo imamo vizitas Vatikane

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus įteikė jį aplankiusiam Al-Azharo didžiajam imamui Achmedui Muchamedui el-Tajibui savo encikliką „Laudato Si“

Terorizmo išpuolių, nesibaigiančių karinių konfliktų pabėgėlių gausos ir genocidui prilyginamo krikščionių persekiojimo Artimųjų Rytų regione akivaizdoje Vatikane įvykęs pirmasis popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Al-Azharo (Egiptas) didžiuoju imamu šeichu Achmedu Muchamedu el-Tajibu (Ahmad Muhammad al-Tayyib) turi didžiulę reikšmę taikiai sprendžiant skaudžias problemas vadovaujantis religija. Kadangi Romos popiežius yra didžiausios krikščionių konfesijos, 1,2 milijardo narių turinčios Katalikų Bažnyčios vadovas, o Al-Azharo dvasinio centro (nuo X amžiaus veikiančios istorinės mečetės ir pasaulyje seniausio islamo universiteto) didysis imamas tradiciškai yra laikomas pagrindiniu teoliginiu musulmonų sunitų (iš 1,5 milijardo islamo išpažinėjų 85 proc. yra sunitai), autoritetu, tai gegužės 23 dieną vykęs susitikimas turi itin svarbią reikšmę didžiausių religijų savitarpio dialogo plėtrai. 2000-aisiais jubiliejiniais metais popiežius Jonas Paulius II lankydamas Egipte krikščionybės ištakų vietas, sostinėje Kaire susitiko su tuometiniu didžiuoju Al-Azharo imamu Mochamedu Sajidu Tantaviu (Mohammad Sayeed Tantawi). Tačiau Al-Azharo dvasinės institucijos vadovas iki šiol nebuvo apsilankęs Popiežiaus namuose Vatikane, todėl dabartinį susitikimą galima laikyti neturinčiu precedento.

Keistis – tolygu prisikelti iš numirusių

Kun. Vytenis Vaškelis

Visai nepastebimas naujos gyvybės impulsas, kaip strėlė smingantis į numirėlio širdį, ir jis atgyja, ir, atsisėdęs, didžiausiai jį matančiųjų nuostabai, prabyla... Čia nėra jokio specialaus vaidybinio efekto, be kurio neapseina „Holivudo“ filmų kūrėjai. Tai – vienintelio Dievo, galinčio akimirksniu mirtį perkeisti į gyvenimą, viską apimančio gailestingumo prerogatyva. Tai – gelbstintis Jėzaus gerumas, liudijantis Jo nežemiškąją pasiuntinybę ir suteikiantis jaunuoliui ypatingą galimybę grįžti prie esminių savo gyvenimo pokyčių, bylojančių, kad jis ne veltui antrą kartą buvo pašauktas daryti tai, dėl ko mirtis jį buvo sustabdžiusi... Ne dėl amžiaus, o dėl šio gyvenimo įprasminimo jis dar nebuvo pasiruošęs susitikti su savuoju Viešpačiu amžinybėje. Jo grįžimas su džiūgaujančia motina namo (Lk 7, 15) yra grįžimas prie maldingo gyvenimo būdo praktikų, laiduojančių būsimą nepalyginamai didesnį džiaugsmą Tėvo namuose.