|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Įtvirtinta strateginė Baltijos šalių ir JAV partnerystė
Antradienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rygoje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Biden). Susitikime dalyvavo ir Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas. Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyko Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines. Šiandien Baltijos šalys ir JAV yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog, kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti, sakė Prezidentė. JAV viceprezidentas Dž. Baidenas patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus. Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas. Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais. Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo didesnio saugumo ir gynybos srityse, ja dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir JAV partnerystė, akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas. Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų. Lietuvos vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimiems kariniams provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti Suvalkų koridoriaus problemą. Stipri JAV lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą. JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas Jungtinės Valstijos patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas. Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti savo karių brigadą, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis. Per specialų finansinį instrumentą Europos patikimumo iniciatyvą JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 metais skiria 3,4 milijardų dolerių. Prezidentės teigimu, Lietuva nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai. Šalies vadovė atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje, statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje vyko ne vienas incidentas. Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu, todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, kad šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba sustabdytas. Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |