|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Prienų dekanate Pašventinti penktosios bažnyčios pamatai
BALBIERIŠKIS. Žolinės išvakarėse čia pašventintas naujosios bažnyčios pamatų akmuo. Praėjusius šimtmečius liudijusi medinė šventovė sudegė 2013 metų rugpjūčio 8-osios naktį. Į gausiai susirinkusius miestelio ir apylinkių tikinčiuosius paramos bažnyčios statybai prašydami kreipėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Pranešta viltis, jog padės ir politikai, susiję su Balbieriškiu: Seimo nariai Andrius Palionis, Emanuelis Zingeris, Albinas Mitrulevičius, Rimas Antanas Ručys, Vytautas Kamblevičius, Susisiekimo ministerijos viceministras Algis Žvaliauskas, Prienų rajono savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius, tarybos narys Vytas Bujanauskas ir kiti. Medkirčių ir sielininkų gyvenvietė prie Nemuno buvo įkurta apie 1502 metus. Pirmoji medinė bažnytėlė pastatyta iki 1520 metų ir sugriuvo neištarnavusi nė šimtmečio. Antroji bažnyčia pastatyta 1614 metais ir atiduota kalvinams. Tik po trijų dešimtmečių teismo keliu ji atiteko katalikams, tačiau 1655 metais karo su rusais metu sudeginta. Trečioji Balbieriškio bažnyčia iškilo 1674 metais ir vėl buvo medinė. Ketvirtoji pastatyta 1888 metais, išardžius senosios bažnyčios sienas, bet palikus unikalius barokinius altorius bei vargonus. Balbieriškio istorija liudija, jog pirmąją bažnyčią statė, jos tarnų paskyrimais ir pajamomis rūpinosi dvaro savininkas. Vėliau dvarininkai įgaliojo bažnyčią išlaikyti patiems kunigams, administruojant šalimais rengiamus turgus, užeigas ir alines. Tik 1704 metais kun. Stanislovas Piotrovskis tokią mokesčių rinkimo priedermę skyrė miestelio žydams, kurie mokėjo atlyginimus Bažnyčios tarnams. XIX amžiuje Balbieriškio bažnyčioje pėdsakus paliko kun. Antanas Totoraitis, žinomas kaip rašytojas kun. Antanas Tatarė, kun. Justinas Staugaitis (1918 m. vasario 16 d. Akto signataras, Žemaičių vyskupas) ir kiti. Balbieriškį įkūrė vokietis, vėliau jis priklausė rusų, lenkų didikams. Verslus vystė vokiečiai, žydai, totoriai. Kaip rašė Balbieriškio dvaro spirito varyklos mechaniko ir vietos ūkininkaitės šeimoje gimęs prelatas Mykolas Krupavičius (18851970), viešoji miestelio kalba buvo lenkų, bažnytiniai įrašai daryti lotynų kalba. Tik po 1918-ųjų situacija keitėsi. Naujoji Balbieriškio bažnyčia bus mažesnė, mūrinė, turės vieną bokštą. Projekto autoriai ir statytojai Jonas Urbonas ir jo sūnūs Vilius bei Rokas. Darbų sparta priklausys nuo finansų, o pastarųjų šaltinis tikinčiųjų ir rėmėjų aukos. Iškilmių dieną būsimosios Balbieriškio bažnyčios pamatus pašventino Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Kapsulė su vyskupijos dvasininkų ir šalies politikų parašais patvirtintu raštu įbetonuota būsimojo didžiojo altoriaus vietoje. Justinas ADOMAITIS Autoriaus nuotraukos
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |