Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Apie šv. Roką ir melo traukinį

Šv. Mišias aukoja kun. Arminas Lukoševičius

Maldininkai Gerdašių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje

Tarp maldininkų – vargonininkė Asta Galbogytė (dešinėje)

GERDAŠIAI. Rugpjūčio 14 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija šventė Šv. Roko atlaidus. Tikinčiuosius pasipuošusi vasaros gėlėmis pasitiko pernai paminėjusi 75 metų jubiliejų, atsinaujinusi bažnytėlė. Liturgijos pradžioje Gerdašių parapiją aptarnaujantis Liškiavos klebonas kun. Jonas Cikana dėkojo maldininkams, parapijiečiams, padėjusiems pasiruošti šventės iškilmei, atlaidų vedėjui kun. Arminui Lukoševičiui ir ragino prašyti atlaidų malonių, užtariant šv. Rokui. Klebonas priminė atlaidų reikšmę ir kvietė maldoje prisiminti popiežių Pranciškų.

Atlaidus vedęs druskininkietis kun. Arminas Lukoševičius šioje šventovėje anksčiau lankėsi kaip klierikas. Dabar jis studijuoja Romoje. Atostogų metu kunigas aplankė širdžiai mielą bažnytėlę ir aukojo šv. Mišias. Jų pradžioje priminė šv. Roko istoriją. Sekmadienio Dievo Žodis, ypač Evangelija (Lk 12,49–53), kalbėjo netikėtais, sunkiai suprantamais Jėzaus žodžiais: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!  <...> Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėje taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės“. Kunigas Arminas atlaidų piligrimams ramiu balsu sakė homiliją, aiškino, kaip suprasti Gerąją Naujieną.

Pradėjo nuostabiais F. Kafkos žodžiais: „Manau, kad turėtume skaityti tas knygas, kurios mus sužeis ir pervers. Mums reikia knygų, kurios daro įtaką kaip katastrofa. <...> Knyga turi būti kirvis apledėjusiai jūrai iškirsti mūsų viduje“. Lyg kirvis yra ir Naujasis Testamentas. Jėzus atėjęs įnešti nesantarvę šeimose todėl, kad kiltų audra ir ateitų ramybė, tam, kad Dievas būtų pirmas visame kame, ką mes darome. Kunigas Arminas krikščionį palygino su kirviu. „Krikščionybė – sugrįžimas pas Tėvą, gelbėjimo akcija skęstančiame laive. Tik Dievas viską daro mums laisvai pasirinkus, o ne prieš mūsų valią“, – sakė pamokslininkas ir papasakojo, kaip Antrajame pasauliniame kare vokiečių propaganda skleidė melagingą informaciją žydams, esą Aušvice esantis toks centras, kur galima saugiai pralaukti karą, ir žydai patikėjo... Taip dažnai ir šiandien velnias ragina įsėsti į tą melo traukinį... Kunigas, pateikęs įvairių palyginimų, atskleidė, jog, tik pasirinkę Dievą savo gelbėtoju ir saugotoju, galime visi drąsiai eiti šventumo keliu, kurį Jis kiekvienam asmeniškai paskyręs. Pacitavo kunigo Jono Bosko žodžius: „Arba būsi šventas, arba niekas“. Žmogui sunku perkeisti savo širdį. Jis gali daug metų daryti tas pačias nuodėmes, bet nuolat turi sugrįžti pas Dievą, juo besąlygiškai pasitikėti. Kristus siekia, kad kiekvieno žmogaus gyvenime vėl suželtų laimės ir sveiko dvasingumo daigai.

Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento garbinimo procesija, parapijos choras, vadovaujamas Saulės Sadeckaitės, kartu su Liškiavos vargonininke Asta Galbogyte garbino ir šlovino Dievą giesmėmis. Šventinę liturgiją užbaigė „Marija, Marija...“ ir Maironio „Lietuva brangi...“ Atlaidų vedėjui kun. A. Lukoševičiui jausmingai padėkojo Saulė Sadeckaitė.

Alvyra Grėbliūnienė

Autorės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“