|
Kauno arkivyskupijoje
Jonavos dekanate
Suvienijanti diena
SKARULIAI. Liepos 24 dieną, per Šv. Onos atlaidus Šv. Onos bažnyčioje, aplink bažnyčią ypač gausiai susirenka šiai parapijai priklausę tikintieji, jų artimieji, bei bičiuliai. Atgyja Skarulių kaimas. Iš daugybės automobilių pasklinda žmonės kas į senas kapinaites aplankyti artimųjų kapų, kas tiesiai į bažnyčią, žiūrėk, ir seni draugai, kaimynai čia pat, kaip gera susitikti... O pro vartus įžengus, pasitiko nuotraukų ekspozicija, kuri maloniai priminė daug svarbių akimirkų. Kaip miela matyti pažįstamus veidus. Šventoriuje ant pievelės sustatyti suolai, kad būtų galima prisėsti netilpusiems į nedidukę bažnyčią.
Įėjus į vidų, stebino gėlių kompozicijų gausa. Bažnytinės vėliavos, kaip ką tik nuaustos, jų kaspinai net spindi savo baltumu. Žmonės laukia šv. Mišių. Lieka vos kelios minutės ir pasigirsta šlovinimo giesmės, kviečiančios susitelkti bendrystei su Dievu. Šv. Mišias aukoja svečias iš Panevėžio kun. Saulius Černiauskas. Įžanginis žodis, šventinė procesija aplink bažnyčią, maldos intencijos, Dievo žodis, Eucharistija, šv. Komunija, ir... kokia palaima, kai visa tai apvainikuoja gražios giesmės. Po to pasigirsta nuostabus solistės Genutės Bigenytės balsas, skamba nepaprasto grožio muzika. Šv. Mišios baigiasi palaiminimu.
Po šv. Mišių laukia suneštinių vaišių agapė. Šalia padengtų stalų kūrenasi laužas, ant kurio verdama šiupininė sriuba. Iš vieno puodo, visiems po samtį! Palaiminamos vaišės, klebonas kun. Audrius Mikitiukas pasidžiaugia, kad gausiai susirinko parapijiečiai ir svečiai, kad kai kurie iš jų ypatingai daug prisideda prie tradicijų išlaikymo ir rėmimo, paragina vaišintis. Pasirūpinta ir muzikiniu fonu, smagi muzika paskatino ir ne vieną dainą iš jaunystės laikų sudainuoti, ir net keliais balsais. Vargonininkas Egidijus puikiai valdė publiką, čia nestigo ir viktorinų, įvairių rungčių, netgi apdovanojimų. Ir vėl dabar jau į sceną ant pievos išeina Genutė Bigenytė. Pasigirsta nuostabūs muzikinės įžangos garsai ir užburiantys muzikiniai kūriniai su jaudinančiais žodžiais. Tai suteikė ypatingų akimirkų, kuriomis sunku patikėti. Čia vėl visi buvo drauge, dalijosi savo išgyvenimais, džiaugsmas pripildė krūtines, kyla mintis, kad Dievas sukvietė visus bendrauti. Juk jeigu nebūtų Skaruliuose bažnyčios, vargu, ar patirtume tai. Dievas kviečia, mes atsiliepiame, bet kiekvienas skirtingai prisidedame prie to kvietimo. Tad būkime vieningi, juk esame labai artimi, vieno Dievo vaikai, dalinkimės meile ir bus gera čia, žemėje.
Vida Monkuvienė
© 2016 XXI amžius
|