|
Valstybės kūrėjai
Nors išsaugojo prieškario diplomato pasą, Lietuvos pilietybės negavo
Rasa Jakiūnaitė,
Vilkmerge.lt redaktorė
|
Povilas Gaučys 1984 metais
|
Ukmergės kraštas yra išauginęs ne vieną iškilią asmenybę, pasišventusią ir dirbusią Lietuvai ir garsinusią ją visame pasaulyje. Deja, daugelio jų vardai dabar yra mažai kam žinomi, darbai ir nuopelnai neįvertinti, atminimas neįamžintas. Gaučys? Paklauskime pirmojo gatvėje sutiktojo ukmergiškio, ar girdėta ši pavardė. Atsakymas bus gūžtelėjimas pečiais ir nežinau, nepažįstu tokio. Taip, Povilas Gaučys (19011991) paprasto Veprių felčerio sūnus, pradžios mokyklą baigęs Deltuvoje, išaugęs žymiu diplomatu, vertėju, lietuvybės puoselėtoju, aktyviu visuomenės veikėju, lietuvių literatūros tyrinėtoju, mokėjęs lotynų, graikų, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, ispanų, katalonų, italų, portugalų, prancūzų, rumunų, čekų, ukrainiečių, latvių kalbas. Užsienyje steigęs lietuviškas mokyklas, sudarinėjęs enciklopedijas ir žodynus.
|
|
Uolus Dievo žodžio skelbėjas
AA kun. Algirdas Juozas Pasilauskas (1934 09 201975 04 272016 08 22)
|
Kun. Algirdas Juozas Pasilauskas
Kun. Kazimiero AMBRASO SJ nuotrauka
|
Rugpjūčio 24 dieną Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus žemė priglaudė visa širdimi savo tėviškę, Dievą ir žmones mylėjusį kunigą Algirdą Juozą Pasilauską. Pavasarį jis pasidžiaugė 41 metų kunigystės sukaktimi, o rugsėjis būtų jam suskaičiavęs 82 gyvenimo metus. Simboliška, kad, uoliai praktikavęs pamaldumą į Dievo Motiną Mariją, pas Viešpatį iškeliavo Švč. Mergelės Marijos Karalienės dieną, rugpjūčio 22-ąją. Kun. A. J. Pasilauskas gimė 1934 m. rugsėjo 20 d. Vištytyje. Buvo jauniausias šeimoje, kur gimė aštuoni berniukai ir mergaitė. Bet užaugo penkiese. Tėvai buvo labai religingi, todėl Algirdas kartu su jais gegužę dalyvaudavo Gegužinėse pamaldose, o spalį kasdien suklaupę pirkioje kalbėdavo Rožinį. Būdamas dar tik trejų metų, įsilipęs į didžiulį alyvų krūmą, aukodavo šv. Mišias. Kadangi tėvelis būdavo pirmasis giesmininkas laidotuvėse, tai nuo mažumės jį sekiodamas Algirdas irgi anksti išmoko giedoti. Baigus pradžios mokyklą, užėjus sovietų valdžiai, tėvas, bijodamas, kad tarybinė mokykla sūnaus neišauklėtų bedieviu, mokytis jam toliau neleido. Veltui prabėgo treji metai, kai Algirdas kaime dirbo laiškanešiu. Kaip XXI amžiuje (1997 12 12, nr. 94) pasakojo pats kunigas, nuo laiškininko krepšio išgelbėjo į vestuves kviesti atvykusi pusseserė, išbarusi tėtę, kad šis neleidžia sūnaus į mokyklą. Nuo tada jis pradėjo lankyti Vištyčio vidurinę mokyklą, bet už bendraklasius penktaklasius buvo aukštesnis visa galva. Tais metais į Vištyčio parapiją klebonauti buvo paskirtas kun. Klemensas Kačergius, su kuriuo Algirdas susibičiuliavo patarnavo šv. Mišiose, atėjus šalčiams, kelis mėnesius gyveno klebonijoje, kur varpininke dirbo tėvelio sesuo, todėl jį gerai pamaitindavo ir prižiūrėdavo. Gyveno šalia mokyklos, kurios mokytojai ir pats direktorius buvo tikintys žmonės, dar neatsikratę religinių prietarų, todėl Algirdui nieko nesakydavo. Jis pas kleboną praleisdavo ir atostogas. Bet kai mokyklos direktoriumi buvo paskirtas aršus ateistas, o kleboną kun. K. Kačergių iškėlė, Algirdui iš klebonijos irgi teko išsikraustyti. Prasidėjo persekiojimas, pažymių mažinimas, jis atsidurdavo sienlaikraštyje, jame būdavo vaizduojamas klūpantis prie altoriaus ir besirūpinantis sielų išganymu. Vis dėlto pavyko baigti Vištyčio vidurinę mokyklą, tačiau Algirdas net 12 metų turėjo dirbti įvairius darbus, laukti, kol po kelių saugumo grasinimų, pažadų už bendradarbiavimą būti paskirtam klebonauti didžiausiuose miestuose, 1970 metais pagaliau buvo priimtas į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1975 m. balandžio 27 d. Kauno Arkikatedroje jis buvo įšventintas kunigu. Kadangi Vištyčio parapija buvo pasienio zonoje, tai Primicijas šventė Pajevonio bažnyčioje.
|
|
|