|
Liepos 18 dieną Ukmergės rajone, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, minint antrąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metines, buvo pasakytos kelios reikšmingos kalbos. Vieną įsidėmėtinesnių kalbų pasakė Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis. Joje buvo minimi ne visiems žinomi ar dėmesį patraukiantys faktai. Bet verta paskaityti, nes dažnai net nesusimąstome, kodėl mūsų valstybėje ne viskas gerai, kodėl tiek daug neteisybės, netvarkos, netiesos. Nors gyvenimas per tuos 25 metus tikrai pasikeitė į gera, tačiau nematytos bėdos mažas gimstamumas, didžiulė emigracija, alkoholizmas naikina mūsų tautą, mažina jos genetinį, moralinį, intelektinį, kūrybinį potencialą. Spausdiname svarbiausias A. Endriukaičio mintis, pateiktas portale http://www.savastis.lt ir padedančias mums suvokti ypatingas aplinkybes.
Žodis Alfonsui Svarinskui, Juozui Zdebskiui ir Broniui Laurinavičiui pagerbti
Už garbingus didžiavyrius Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Bronių Laurinavičių, kuriems šiandien neleistų kalbėti Seime, nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Atmintis teikia prievolę kalbėti už juos atvirai.
Algirdas Endriukaitis
1. Tegyvuoja Tarybų Lietuvos saulė
Vilniaus apylinkės prokuroras Gedvydas Vaivada 2016 05 03 nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 28 nukentėjusių nuo KGB, prokurorų ir teisėjų. Nukentėjusieji A. Svarinskas, P. Plumpa, N. Sadūnaitė, S. Tamkevičius, J. Kauneckas, B. Gajauskas, A. Terleckas ir kiti. Apklausti tik 8 KGB pareigūnai.
Nutartyje rašoma, kad čekistas E. Eismuntas, paskirtas į pareigas, davė priesaiką garbingai atlikti pareigas ir tos priesaikos nesulaužė, tačiau niekada neperžengė įstatymų ribos ir vadovavosi galiojančiais įstatymais (39 p.). Tokia buvo santvarka, tokia valstybės politika, kurią jie vykdė. Nemano, kad jo ir kolegų darbas buvo nusikalstamas, nes jie vykdė valstybės politiką ir ją saugojo (40 p.).
Čekistas Vidmantas Baumila (nepriklausomybės metais buvo padavęs į teismą už šmeižtą Nijolę Sadūnaitę) mano, kad F. N. Sadūnaitė jį tiesiog apšmeižė (42 p.).
Prokuroras Alfonsas Kairelis apie kunigo Zdebskio mirtį nieko konkretaus nežino, tai buvo grynai milicijos byla. Daugiau nieko šiuo konkrečiu klausimu pasakyti negali (52 p.).
Prokuroras Gedvidas Vaivada: Darytina išvada, kad visi asmenys, t.y. VSK pareigūnai, prokurorai, teisėjai ir tarėjai, negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn šią dieną už tuo metu galiojusių teisės aktų vykdymą (58 p.).
Niekur nepaminėti ir nepasitelkiami išleistos unikalios Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 10 tomų tekstai!
...atsižvelgiant į tai, kad SSSR (LTSR) nebuvo Jungtinių Tautų narė, nei pagrindines žmogaus teises ginančių konvencijų dalyvė, dėl TSRS uždarumo ir totalitarinio režimo ypatybių konstatuotina, kad LKBK leidusius asmenis tardę bei teisę asmenys neturėjo galimybės ir nežinojo apie priimtus tarptautinius dokumentus, numatančius atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui, tuo labiau, suvokė darantys nusikaltimą žmoniškumui, t.y. siekę persekioti žmones dėl religinių ir politinių motyvų (59 p.).
2015 m. liepos 15 d. Vokietijos Liulenbergo teismo sprendimu 94 metų SS unteršarfiureris Oskaras Grioningas, dirbęs Aušvico konclageryje eiliniu buhalteriu, nuteistas ketverius metus kalėti.
Antano Kraujelio byla
M. Misiukonio atžvilgiu Panevėžio apygardos teismo (teisėjai Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas ir Sigitas Bagdonavičius) 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje pateikiamas M. Misiukonio paaiškinimas: (...) A. Kraujelis tarnybiniuose VSK, teismo ir prokuratūros dokumentuose įvardijamas kaip ginkluotas nelegalas, o ne kaip partizanas.
Šis teismas nurodo: Nagrinėjamo įvykio metu galiojusiame 1961 m. BPK buvo nurodyta, kad KGB yra vienas iš parengtinio tardymo ir kvotos organų (134, 142 straipsniai), t.y. šia prasme KGB buvo teisėsaugos institucija (...) (12 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo (teisėjai Violeta Ražinskaitė, Valdemaras Bovėjanas, Daiva Pranytė-Zalieckienė) 2015 m. liepos 3 d. nutartyje užrašyta: Tai reiškia, jog M. Misiukonis, nagrinėjamo įvykio metu dirbęs VSK struktūroje, nebuvo atsakingas už jo vykdytą veiklą (13 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (Artūras Pažarskas, Olegas Fedosiukas, Armanas Abramavičius) 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nurodoma: Teismų sprendimuose visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo ir teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (11.1 punktas).
Klausimas: M. Misiukonis diplominiam darbui rašyti išleidžiamas dvejiems metams atostogų?
Anykščių rajone buvo sekamas 151 asmuo pagal griežtą sistemą: bendra direktyvinė literinė byla ir byla-formuliaras kiekvienam asmeniui, o M. Misiukonis, kaip operatyvininkas, to nežinojo.
2. Žuvys neturi atminties
Vyksta KGBistų teismo posėdžiai. Ateina keletas žmonių, mažiau negu M. Misiukonio gynėjų. Teismas mato, kad mažai kam įdomu. Taigi J. Šyvokienę, A. Kraujelio seserį, paliekame vieną prieš visą sovietinę mašiną.
Tuo metu susirenkame Ariogaloje, užsimerkę ir užsikimšę ausis, kas mūsų broliams ir seserims šiandien daroma, susirenkame Seime, kur leidžiama tribūnoje nubraukti ašarą, padejuoti, o tam čia pat paploja tie patys A. Kraujelio teisėjai ir prokurorai. Tampame žuvimis, neturinčiomis atminties, kaip rašė rašytojas Juozas Aputis, nejaučiame nagais ir ragais pareigos atlikti drąsaus pasipriešinimo solidarumo pareigą, mesti iššūkį toje pačioje Seimo salėje, užuot nelyginant pametus sužeistuosius kovos draugus lauke, vizginti uodegą. Gal baimė ar užmarštis? Kur partizaniško pasipriešinimo dvasios atminimas, jeigu tyliai kaip avinėliai sėdime vienoje salėje su budelių gynėjais? Ar tai ne išdavystė? Tegu budeliai vieni save pasigerbia. Šaukti reikia! Išeiti reikia!
Jauni mirę kariai nekalba
Jie sako: Mūsų mirtys yra ne mūsų: jos yra Jūsų, jos reikš tai, ką Jūs joms suteiksite.
Jie sako: Negalime pasakyti, ar mūsų gyvybės ir mirtys buvo taikos ir naujos vilties labui ar dėl nieko, čia Jūs turite pasakyti.
Mes paliekame Jums savo mirtis. Suteikite joms reikšmę.
Buvome jauni, jie sako: mirėme, prisiminkite mus (tekstas iš 2015 m. spalio 20 d. Strasbūro teismo sprendimui prieštaraujančio teisėjo E. Kūrio nuomonės byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, cituojamas amerikiečių rašytojo Archibald MacLeish rašinys).
O mes? Jokio pasipriešinimo, ir traiško po vieną.
3. Tylus išnacionalinimas ir išvalstybinimas
,,Socialinė ekonominė krizė ir dėl jos išaugęs skurdas kyla iš neoliberalizmo įkvėptų strategijų, kurios laiko pelną ir rinkos dėsnius absoliučiais parametrais, esančiais aukščiau už žmonių ir tautų orumą (Popiežius Pranciškus, Savais žodžiais, Alma littera, 2014, p. 97).
Globalizacija, kaip vienakryptis ir pastovus vertybių, praktikų ir gėrybių primetimas, eina ranka rankon su pamėgdžiojimu ir kultūriniu, intelektualiniu bei dvasiniu pavergimu (Popiežius Pranciškus, Savais žodžiais, Alma littera, 2014, p. 67).
Net didžiausia Dievo bausmė būtų tik balzamas palyginus su tuo, kas ištiktų žmoniją, jei Rytų ar Vakarų materialistai užgrobtų Pasaulio Valdžią (Popiežius Jonas Paulius II).
Reikia skirti ES ir NATO. NATO remti ir remtis, į ES žvelgti su klaustukais ir atsarga.
Europos Sąjungoje nacionalinė kultūra turi išnykti, kad būtų galima ugdyti globalinį, internacionalų žmogų Homo Europaens (Hermanas Van Rompėjus, ES Tarybos pirmininkas, Respublika, 2015 01 09).
Naujas Europos Sąjungos naratyvas
,,Europos idealas renesansas ir kosmopolitizmas. Naujas EP narių rinkimų įstatymas. Šeimyninės partijos. Europinių partijų ir jų fondų veikimo legitimavimas Lietuvoje.
Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybės narių piliečių statusas. Europos institucijų gebėjimą sudaryti sąlygas platesnei integracijai silpnina įsitvirtinęs prieštaringas ir seniai atgyvenęs idealas tautinė valstybė, kaip politinio pagrįstumo ir suvereniteto pagrindas. Bendrai pilietybei visai nebūtinas bendro gyvenimo modelis, bendros egzistencinės vertybės ar bendra istorinė praeitis (Julianas Nida Rumelinas, Vokietijos kultūros ministras, filosofijos profesorius, Lietuvos rytas, 2002 01 26).
Žanas Pjeras Ševenmanas: ES savo likimą patikėjo autopilotui.
Umbertas Eko, Levi, Rušdi ir kiti intelektualai Paryžiaus manifeste dar 2012 metais pareiškė: Ne krizė ištiko Europą, Europa miršta. Europa, ne kaip teritorija. Europa, kaip idėja. Europa, kaip svajonė ir kaip projektas.
Tilis Sarazinis: Vokietija: savilikvidacija. ,,Mirties nuosprendis Vokietijai parašytas. Vokietijoje veikia 2800 mečečių, Prancūzijoje 2500, statoma 300. Anglijoje (19692011) nugriauta 500 maldos namų, per 1000 supasaulietinta ir parduota.
Partijos turi labai ryškiai suformuluoti proeuropietiškas pozicijas. Reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir, neslėpkime, ksenofobiškus ir nacionalinius junginius, kurie kartais kelia galvą (L. Linkevičius, užsienio reikalų ministras, Respublika, 2013 09 03).
Europos ateitis yra gilesnė integracija. Ateis laikas šiandien dar sunku pasakyti, kada, kai turėsime kažką panašaus į Jungtines Europos Valstijas (Algirdas Šemeta, eurokomisaras, 15 min., 2012 12 14).
Europos integracija prasidėjo ir tęsėsi tautinio patriotizmo dimensijoje. Galima sakyti, kad Europos integracija, kurią noriai pradėjo neva tautinės valstybės, šiandien ar netolimoje ateityje tą tautinės valstybės koncepciją turi ir sugriauti (Egidijus Vareikis, Seimo narys, Dinozaurėjanti Europa, Strofa, Vilnius, 2002, p. 150).
Šiandien Europos Sąjungos komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris vokiečių spaudoje šiuo metu kaltinamas dėl rūkymo, alkoholio ir sveiko proto trūkumo problemų. Toks intelektas mus veda į šviesų rytojų.
Stojimui į Europos Sąjungą pasirengėme visais įmanomais aspektais, išskyrus pagrindinį žmonės neparengti dvasiškai, jie tarsi nuogi išmesti į dilgėles, ir pasirašytas mūsų išnykimo aktas (Justinas Marcinkevičius, poetas, Alytaus naujienos, 2003 06 25).
Istorija mus pašovė. Tik mes vis dar tuo netikime, kad mirtinai. Ir vis dar slenkame, kaip mirtinai sužeistas karys, kuris šventai tiki, kad prišliaužęs prie artimiausio apkaso įgrius į jį ir ras išsigelbėjimą. Tragiškos, bergždžios gyvybės pastangos. Verčiau jau prisiminti Brisių: mirtinai pašautas šuo šliaužė dėl kilnesnio tikslo instinktas stūmė prie šeimininko, kad paskutinį kartą lyžtelėtų jam kojas (Arvydas Juozaitis, filosofas, Metai, 2014, Nr. 8).
Lietuvą valdo kategoriškai nepataisomas baudžiauninkų mentaliteto elitas.
Pagrindinės problemos ne finansinės, o politinės. Nes politikai yra nekompetentingi ir nemotyvuoti spręsti ilgalaikes problemas (Stasys Jakeliūnas, buvęs premjero patarėjas, jakeliunas.lt, 2015 01 15).
Biudžetinės partijos 18 mln. litų per metus. Kitos jėgos nieko, eliminuotos. Apskritai, tauta užčiaupta, tik valdžios tiesa ir glostymas, o demokratija reiškia nelyginant šmikinių ir tulpinių teritorijų ar portfelių pasidalinimą. Tokio lietuviško mentaliteto pagrindu Vilniuje pastatomas paminklas Lenonui ir siūloma tris Neries salas pavadinti jo vardu. J. Basanavičius lauks dar 27 metus. 7 tūkst. lietuvių vyksta į kažkokį australų metalo koncertą Varšuvoje ir moka 90 eurų už bilietą. Primityviausias žurnalas Žmonės leidžiamas 90 tūkst. tiražu, o intelektualusis Metai 1 tūkst. Tai formuoja vertybes ir mentalitetą. Valdžia kuria instaliacijas ir performansus padėčiai išgražinti duosime dvigubą pilietybę ir lietuvių pasaulyje bus daug. Tai reikš, kad skatiname išvykimą ir negrįžimą, bet gražią statistiką. Kaip rašė V. Radžvilas, tai paskutinė vinis į Lietuvos karstą ir, pridurčiau, su muzika. Tai sovietinių laikų prirašinėjimas: tautos be kalbos ir teritorijos nebūna.
Globali Lietuva tas pats, kas sveikas širdininkas po trijų infarktų. Nėra jokios globalios Lietuvos ir nebus. Lietuva yra lokali. Arba ji bus čia, arba jos nebus iš viso. (...) Globali Lietuva vienas tokių inhaliacinių anestetikų. Bet ir jis po 56 metų neveiks. Jei nesukursime stiprios Lietuvos čia (Rimvydas Valatka, signataras, 15min.lt, 2014 01 05).
Etikečių klijavimas bolševikmečiu buvo: buožė, buožės pakalikas, klerikalas, nacionalistas, liaudies priešas. Dabar patriotams klijuojamos etiketės tuo pačiu principu: populistas, marginalas, kraštutinis dešinysis, dešiniųjų užkampis, ultra patriotai, nacionalistas, dirbantis Kremliui, agresyvus dešinysis, homofobas, antiimigracinė kraštutiniųjų dešinė, ksenofobas. Išeitis viena niekas nesikeis, kol neišguisime iš arenos visų biudžetinių partijų. Konservatoriai suliberalėję ir nesikauna dėl suvereniteto kaip britai, prancūzai, lenkai, vengrai, danai ir suomiai, nekalbant jau apie žydus. Šiuose rinkimuose tai parodykime, nes priešingu atveju liks ta pati politinė pelkė. Padėtį primena caro Nikolajaus II dienoraščio žodžiai po bolševikų perversmo: Aplink išdavystė ir bailumas, ir apgaulė!
Rašytojas R. Lankauskas kalba apie tautos išlikimą: ...pelningos globalizacijos strategams, kosmopolitinei Amerikai ir jos pasekėjams Briuselyje ar Strasbūre turėtų labai patikti būkite šiaip sau piliečiai, ir gana. Kam jums ta tautybė? ...Europa bus kosmopolitinė, žmogaus teisės dar labiau triumfuos, kontinentą valdys galingieji, bet liokajų irgi reikės. Į juos neblogai tiks pinigų prisiplėšęs tariamasis elitas iš Stiliaus žurnalo puslapių su kokiu nors agurkichu ir limonadiniu prezidentu priešaky (Kultūros barai, 2002, Nr.2, p. 24).
Būkime griežtai kritiški sau ir aplinkai. Tik tautinės valstybės buvimas gali mūsų nesunaikinti šiame chaoso pasaulyje. Lietuvos neišgelbės su liberalais susidėję konservatoriai. Paremkime tautininkus, kaip kad yra daugelyje šalių.
Ar užmiršome Vasario 16-ąją, kad griebiame kitą tikėjimą? Todėl kiekvienas politikas privalo atsakyti: ar tik už valdiškai paminimą šimtmetį, ar už tautinę valstybę?
Amerikietiškas forumas tu klausi, tau išsamiai atsako. Izraeliškas forumas tu klausinėji ir tavęs klausinėja. Lietuviškas forumas tu klausinėji, ir tau pasakoja, koks tu esi mulkis (Vakaro žinios, 2015 12 11).
Esame suklaidinti, palaužti ir įbauginti, be praeities. O juk himną giedame!
Pagal kalbą, pasakytą liepos 16-ąją Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke
© 2016 XXI amžius
|