|
Padėkos už laisvę dieną piligrimų eisenos į Šiluvą
Paskutinį vasaros sekmadienį į Marijos šventovę Šiluvoje švęsti Padėkos už laisvę dienos daugelis piligrimų atkeliavo pėsčiomis, dalyvaudami tradicinėse piligrimų eisenose nuo Tytuvėnų ir Dubysos. Piligrimų eisenų, prasidėjusių ir visaip trukdytų sovietmečiu (jų organizatoriams bei dalyviams tekdavo patirti KGB persekiojimus), tradicija gyvuoja ir tęsiasi mūsų Nepriklausomybės metais šia malda dėkojame Dievui už laisvės dovaną, nepaliaujamą Švč. Mergelės Marijos užtarimą, meldžiamės už laisvės kovų dalyvius.
Eisenoje nuo Tytuvėnų piligrimus vedė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Drauge su šio krašto piligrimais nuo Tytuvėnų į Šiluvą ėjo ir Tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę (TFP) nariai Lietuvos bičiuliai, rinkę parašus mūsų Nepriklausomybės siekiui paremti 1990 metais.
Piligrimų eisenai nuo Dubysos vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Su Rožinio malda, giesmėmis keliavusieji seserys vienuolės, arkivyskupijos parapijų tikintieji ir ypač daug jaunimo, jaunųjų savanorių dalį kelio ėjo Piligrimų taku per Šiluvos šilą, apmąstydami Kristaus Kryžiaus kančią su kun. Povilu Narijausku prie keturiolikos koplytėlių, pastatytų okupacijų, tremčių, Holokausto, Sausio 13-osios aukoms atminti.
Maždaug vidudienį, po beveik dviejų valandų kelio, piligrimai pasiekė Šiluvos Baziliką ir joje drauge šventė padėkos Eucharistiją, prašė Viešpaties gailestingumo mūsų tėvynei Lietuvai, atmindami, pasak pradžios giesmės žodžių, jog Viešpats mano tautos stiprybė.
Mišios yra pati brangiausia dėkojimo malda. Dėkokime už daugybę dovanų, kurias gavome asmeniškai, ir laisvės dovaną mūsų tautai, sakė Eucharistijai vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius, sveikindamas vyskupą Eugenijų, brolius kunigus, visus piligrimus, ypač laisvės gynėjus, Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės jaunimą, gausiai dalyvavusį eisenoje, vėliau giedojusį Mišių metu. Jau 26 metus dėkojame Dievui už laisvę. Ji buvo dangaus dovana jos galėtume ir neturėti, vėliau sakė ganytojas homilijoje, atkreipdamas dėmesį, jog Dievas leido subyrėti sovietų imperijai, leido jau antrąsyk istorijoje mūsų tautai kurti nepriklausomą valstybę. Homilijoje pakviesta pažvelgti į laiko ženklus, kurie yra pavojingi mūsų dienų tėvynei. Tai moralinis reliatyvizmas, kai atmetamos bendražmogiškos ir krikščioniškos vertybės, tikros meilės stygius, grėsmingai visuomenėje plintantis pesimizmas. Kaip krikščionis turi žvelgti į šiuos laiko ženklus? Pasak ganytojo, visur darbuose, versle, visuomenėje, šeimose privalome išsaugoti savo krikščioniškąją tapatybę, visur branginti Kristaus tiesą. Lietuvai ypač reikia puoselėti meilę. Tikros meilės pavyzdys Jėzaus mirtis ant kryžiaus už visų išgelbėjimą. Arkivyskupas kvietė būti džiaugsmo nešėjais, atsakingai rinkti Lietuvai vadovausiančius žmones, kad jie matytų silpnesnius, kenčiančius, vargstančius, paraginta prašyti Viešpatį pagalbos, kad kasdien ne griautume, bet kurtume laisvos Lietuvos gyvenimą.
Bendruomeniniuose maldavimuose, be maldos už tėvynę, jos žmones, Bažnyčią Lietuvoje, melstasi už taiką visame pasaulyje, ypač Ukrainoje, Šventojoje Žemėje, Sirijoje ir kitur.
Padėkos už laisvę šventė kasmet yra tarsi įžanga į didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, kurie jau netrukus prasidės Šiluvoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
© 2016 XXI amžius
|