Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Švenčionių dekanate

Pagerbti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ priėmę žmonės

Klebonas kun. Medardas Čeponis su paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ priėmusiais žmonėmis

Kun. Medardas Čeponis už savanoriškumą ir aktyvų dalyvavimą įteikia padėką Seimo nariui Vytautui Rasteniui

ŠVENČIONYS. Beveik metus po Visų Šventųjų parapiją iš kaimo į kaimą, užsukdamas ir į Švenčionis „keliavo“ paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Ta simbolinė švento paveikslo kelionė po parapiją buvo tarsi nematoma gija, jungianti kaimą su kaimu, žmogų su žmogumi. Ir štai baigiantis Dievo gailestingumo jubiliejaus metams paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“ sugrįžo į Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčią. Sekmadienį, lapkričio 13 dieną, šioje šventovėje buvo ne tik užbaigti švęsti Dievo gailestingumo jubiliejaus metai, bet ir pagerbti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ į savo namus priėmę žmonės. Šv. Mišių pradžioje klebonas kun. Medardas Čeponis visus pakvietė susitelkti sutartinei maldai, o vaikų choras giedojo „Viešpatie, pasigailėk“. Dievo žodį skaitė Virginija Bučelytė, psalmę giedojo parapijos vaikų choras, o antrąjį skaitinį skaitė Ragaučinos kaimo atstovė Augustė Gudėnaitė. Po Evangelijos ir pamokslo, kurį pasakė klebonas kun. M. Čeponis, visuotinę maldą skaitė Simona Pošiūnaitė. Atnašą – lenteles su kaimų, kuriuose buvojo paveikslas, pavadinimais, – nešė Aidukų kaimo atstovė Zofija Trapikienė, Mišių taurę – Cirkliškio kaimo atstovas, o komuninę – maldos grupės atstovė Irena Gančėrienė. Šv. Mišiose giedojo vaikų ir suaugusiųjų chorai.

Klebonas kun. M. Čeponis Dievo gailestingumui skyrė daugiausiai dėmesio ir pamoksle. „2016 metus popiežius Pranciškus paskelbė Dievo gailestingumo jubiliejaus metais. Verta prisiminti, ką popiežius Pranciškus, paskelbdamas Gailestingumo jubiliejaus metus, bulėje Misericordiae Vultus rašė: Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas. Jėzuje iš Nazareto Tėvo gailestingumas tapo gyvas bei regimas ir pasiekė savo aukščiausiąjį tašką. Dievas „apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4) ir apsireiškęs Mozei kaip „gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“ (Iš 34, 6), niekada nepaliovė leidęs pažinti savo dieviškąją prigimtį istorijoje įvairiais būdais bei laikais. Bet, „atėjus laiko pilnatvei“ (Gal 4, 4), jis pagal savo išganymo planą atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš Mergelės Marijos, kad galutinai apreikštų mums savo meilę. Kas mato jį, tas mato Tėvą (plg. Jn 14, 9). Būtent Jėzus iš Nazareto savo žodžiais, darbais bei visu savo asmeniu apreiškia Dievo gailestingumą. Ypatingasis gailestingumo jubiliejus – Bažnyčiai yra malonės metas ir galimybė padaryti tikinčiųjų liudijimą stipresnį bei veiksmingesnį. „Dievui būdinga rodyti gailestingumą, būtent juo reiškiasi jo visagalybė“ – rašė šv. Tomas Akvinietis. Dieviškasis gailestingumas yra ne silpnumo ženklas, bet Dievo visagalybės savybė. Kaip tik todėl liturgijoje viena seniausių maldų meldžiamės tardami: „Dieve, tu savo visagalybę labiausiai parodai pasigailėdamas ir atleisdamas“. Dievas žmonijos istorijoje visados bus artimas, besirūpinantis, šventas ir gailestingas. Dievas per gailestingumą apreiškia savo meilę, panašią į meilę tėvo ir motinos, kuriems labai rūpi jų vaikas. Tai – stipri meilė. Ji kyla iš pačių gelmių kaip natūralus švelnumo ir atjautos, atlaidumo ir atleidimo kupinas jausmas. Šiais Jubiliejaus metais leiskime Dievui mus nustebinti. Jis nenuilstamai laikys savo širdies duris atviras ir kartos, kad mus myli ir trokšta pasidalyti su mumis savo gyvenimu. Bažnyčia pašaukta pirmutinė įtikimai liudyti gailestingumą, išpažindama jį bei gyvendama juo kaip Jėzaus Kristaus apreiškimo centru. Šiais jubiliejaus metais Bažnyčioje aidintis Dievo žodis skambėjo garsiai ir įtikinamai kaip atleidimo, palaikymo, pagalbos ir meilės žinia bei ženklas. Tegu Bažnyčia nenuilsdama siūlo gailestingumą ir visada kantriai guodžia bei atleidžia. Tegu ji tampa kiekvieno vyro ir kiekvienos moters balsu ir kupina pasitikėjimo nuolat kartoja: „Viešpatie, neužmiršk savo gailestingumo ir ištikimos meilės, – jie taip seni kaip laikas“ (Ps 25, 6)“.

Iš tiesų verta įsiklausyti į mintis apie Dievo gailestingumą ir pagalvoti apie mūsų pačių, tikinčių ir netikinčių, gailestingumą. „Gailestingumas sukuria žmogų“, – rašė prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi. Taikliai pasakyta. Tad galvodami apie Dievo gailestingumą, laukdami jo, nepamirškime ir savęs.

Po pamaldų klebonas visus pakvietė nesiskirstyti į namus ir pasilikti bažnyčioje. Jis širdingai dėkojo visiems, kurie priėmė paveikslą „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ į savo namus ir kvietė prie jo melstis kitus, dalyvavo Gailestingumo jubiliejaus pabaigos šv. Mišiose. Buvo įteiktos atminimo dovanėlės ir padėkos raštai už aktyvų dalyvavimą ir savanoriavimą per visus Gailestingumo jubiliejaus metus. Pabaigoje klebonas visus pakvietė bendrai nuotraukai.

Švenčionių klebonas kun. M. Čeponis, dalindamasis įspūdžiais apie simbolinę paveikslo „Jėzau, pasitikiu tavimi“ kelionę po parapiją, sakė: „Ši simbolinė paveikslo kelionė turėjo daug pozityvo. Pirmiausia ji paskatino žmones peržengti kuklumo ir susivaržymo slenkstį ir ateiti paprašyti, kad paveikslas atkeliautų į jų kaimą, sodybą. Gerai, kad vieni kitus judino. Manau, kad tos kelionės metu pavyko bent šiek tiek sumažinti susvetimėjimą. Svarbu ne tik tai, kad mes su malda įžengdavome į namus, bet ir tai, kad šiokiadieniais kaimynai rinkdavosi ir melsdavosi prie paveikslo. Paveikslo sutikimo ir išlydėjimo metu, ypač vasarą, susirinkdavo net iki 50 žmonių. Svarbu, kad buvo įtraukiami ne tik gyvenantys šalia, bet ir atvykstantys. Man asmeniškai, kaip kunigui, buvo gera, kai žmonės, kurie negali atvykti į bažnyčią, ir Komuniją priimdavo. Svarbiausias dalykas buvo sujudinimas ir susvetimėjimo mažinimas, o man, kaip klebonui, buvo puiki galimybė geriau pažinti parapijos žmones. Manau, kad idėja labai pasiteisino ir tas sujudimas buvo svarbus. Žmonės turėjo galimybę ne tik melstis, bet ir bendrauti“, – apie paveikslo „Jėzau, pasitikiu tavimi“ kelionę po parapiją ir jo atliktą šventą misiją kalbėjo Švenčionių klebonas, o Bažnyčios ir Dievo gailestingumo misija ir pasibaigus Gailestingumo jubiliejaus metams tęsiasi. Nepamirškime ir mes gailestingumo, nes, kaip rašė anglų poetas Džordžas Baironas, „iš visų kelių į širdį gailestingumas – pats trumpiausias“.

Algis JAKŠTAS

(„Švenčionių kraštas“)

© 2016 „XXI amžius“