Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Naujas gyvenimas

Kun.  Kazimieras Prialgauskas

(Tęsinys. Pradžia nr. 42, 43)

Kun. dr. Kazimieras Prialgauskas su tėvu Karoliu grįžęs iš lagerio 1954 metų liepą

Teko obliuoti lentutes ir elektriniu obliumi. Šis darbas pavojingesnis, reikalauja didesnio atidumo, todėl prieš pradedant, reikia pasirašyti į knygą, kad pats atsakai už savo saugumą. Po darbo reikėdavo susitvarkyti, nusivalyti visus darbo įrankius. Pradžioje stengiausi tobulai atlikti visus darbus. Kartą, pamatęs mane taip triūsiant prie įrankių, senas lagerininkas pamokė, tardamas: „Nereikia taip kruopščiai stengtis, žinai, dirbk lageriškai – nupūsk bent kiek ir gana“. Ir taip, kur galima, taip ir dirbama lageriškai, iš prievartos. Apie darbus lageryje, tvarką, kalinių darbštumą, gražiai rašė rašytojas Solženycinas knygoje „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ (Vilnius, 1963, 190 psl.).

Kasdieninių įvykių, nuotykių čia nebepasakosiu. Mano laimei, neilgai teko skursti ir vargti „Lieszavode“. Buvau gerokai išvargęs, širdis nusilpusi, ir, užtarus lagerio gydytojui S. Grigui, paėmė į savo globą gydytojas kalinys, kilęs nuo Pavolgio Robert Georgijevič Drojt (Dreut). Paguldė jis mane į jo prižiūrimą ligoninės vidaus ligų skyrių gydymui, pažadėjęs parūpinti man lengvesnį darbą lageryje.