Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Viskas Viešpaties rankose

Jubiliejinė skurdą ir atskirtį kenčiančių žmonių šventė su Popiežiumi

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus guodžia į Romą susirinkusius sunkų likimą išgyvenančius žmones

Praėjusį sekmadienį Jėzaus Kristaus Visatos Valdovo liturginėje šventėje popiežiaus Pranciškaus kartu su jo paskirtais naujais 17 kardinolų užbaigtų Gailestingumo metų (apie pačias iškilmes ir joms skirtą apaštalinį laišką bus rašoma kitame „XXI amžiaus“ numeryje) jubiliejiniuose renginiuose Romoje dalyvavo daugiau kaip 21 milijonas žmonių, atvykusių iš viso pasaulio. Per pastaruosius dvylika mėnesių ten organizuoti ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus susitikimai ir žengimas pro šventąsias didžiųjų bazilikų duris buvo skirti dvasininkams, vienuoliams ir įvairių pašaukimų ir tarnysčių pasauliečiams, netgi skaudų likimą išgyvenantiems asmenims, pavyzdžiui, ligoniams ir kaliniams. Paskutinis toks susitikimas, Romoje vykęs lapkričio 11–13 dienomis, buvo ypač artimas didelį gailestingumą, užuojautą ir meilę varguoliams reiškiančio Šventojo Tėvo širdžiai ir mokymui, nes į jį rinkosi sunkią socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Tarp iš įvairių šalių atvykusių kelių tūkstančių renginio dalyvių buvo ir grupė Kaune įsikūrusio „Lietuvos Caritui“ priklausančio „Benamių dienos centro“ lankytojų. Pristatydamas minėtąjį susitikimą, vyriausiasis Gailestingumo jubiliejaus koordinatorius, Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas Fizikela (Rino Fisichella) sakė, kad į jį pakviesti žmonės, kurie dėl įvairiausių priežasčių (nuo darbo praradimo iki pakrikusių šeimyninių santykių) yra atsidūrę visuomenės paribyje, liko be namų. „Šiuos žmones mes sutinkame kiekvieną dieną, bet dažnai akimis nenorėdami jų pastebėti, žvilgsnį nukreipiame į kitą pusę“, – pastebėjo arkivyskupas R. Fizikela. Pagrindinė to renginio iniciatorė buvo prancūzo Etjeno Vilmeno (Etienne Villemain) prieš dešimtmetį įkurta ir jau tarptautinį pripažinimą įgijusi katalikiška benamių globos asociacija „Lozorius“ („Lazare“), kuri Gailestingumo jubiliejui paskyrė paramos akciją „Brolis“ („Fratello“).

Lemtingi atėjimai: Jo du, o mūsų – vienas

Kun. Vytenis Vaškelis

Pirmąjį Advento sekmadienį pradedame ruoštis didžiajai Kalėdų šventei, bet mums bažnyčiose skaitoma Evangelija, užuot bent su užuomina bylojusi apie būsimą Ateinančiojo apsireiškimą tvartelyje, prabyla apie Jo antrąjį atėjimą, kuris nepasirengusius susitikti su Sugrįžtančiuoju sukrės iki širdies gelmių (Mt 24, 30). „Žmonės džius iš baimės“ (Lk 21, 26), nes jie manys, kad Jis kėsinasi į jų paskutinius savasties neliečiamybės trupinius... Kadangi jie laikėsi perdėm siauro mąstymo modelio, Dievas yra pilvas (Fil 3, 19), kuris yra kardinaliai priešingas žmogaus būtį perkeičiančiai Dievo žodžio tiesai, todėl jų sąmonę apnuodijęs individualistinių požiūrių „kirmėlynas“ šnibždės: „Reikia kuo greičiau bėgti nuo sugrįžusio Mesijo. Bet kur nuo Jo veriančio žvilgsnio pasislėpsi – Jis visur visus mato ir kiaurai kiekvieną pažįsta!..“

Vyskupo emerito Juozo Preikšo jubiliejai

Bronius VERTELKA

Bendra vyskupų ir kunigų nuotrauka prie Katedros pagrindinio altoriaus

Prieš 90 metų, 1926 m. lapkričio 22 d., gimė Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, o prieš 65 metus, 1951 m. rugsėjo 23 d., pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas Kauno Arkikatedroje Bazilikoje suteikė kunigystės šventimus trylikai diakonų, vienas jų – vysk. J. Preikšas.

Ramią lapkričio 19-osios popietę Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo minimos jo gyvenimo 90-mečio ir kunigystės 65-mečio sukaktys. Šv. Mišias, kuriose dalyvavo Šventojo Tėvo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), Vilniaus ir Kauno arkivyskupai metropolitai Gintaras Grušas bei Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, didelė grupė kunigų, aukojo buvęs Panevėžio vyskupas, šiuo metu Kaune gyvenantis vyskupas emeritas J. Preikšas. Po šventovės skliautais skardžiai aidėjo nepamiršto ir tebemylimo ganytojo balsas. Svečias padėkojo visiems, susirinkusiems paminėti jo jubiliejų. Jis sakė, kad padėką Dievui už jo gerumą, už suteiktą ilgą gyvenimą reikia išreikšti malda. Neslėpė ir niūrių šių dienų mūsų gyvenimo pusių, kai tėvų išauginti vaikai juos nusenusius atiduoda į senelių globos namus, taip pamindami savo orumą ir pagarbą gimdytojams. Vyskupas emeritas ragino laikytis Dievo nurodyto kelio, gyventi pagal Jo 10 įsakymų.

Vyskupo 90-mečiui – šv. Mišios tėviškės bažnyčioje ir paroda muziejuje

Šv. Mišių auka Griškabūdžio bažnyčioje. Iš kairės: vysk. Juozas Preikšas, kun. Vytautas Mazirskas ir mons. Juozas Užupis Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Spalio 22-osios rytą Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos iš šios parapijos kilusio Panevėžio vyskupo emerito Juozo Preikšo 90 metų sukakčiai paminėti. Jas aukojo šios parapijos klebonas kun. Vytautas Mazirskas, o koncelebravo pats jubiliatas ir Prienų parapijos altaristas mons. Juozas Užupis, irgi kilęs iš šios parapijos. Pamokslą sakė ir palaiminimą susirinkusiesiems teikė vyskupas. Giedojo vyskupo dukterėčia, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Vismantė Vasaitytė.

Paskui kraštiečio vyskupo pagerbimas persikėlė į Zanavykų muziejų, šiemet švenčiantį savo 30 metų atkūrimo sukaktį. Muziejuje įvyko atnaujintos religinės ekspozicijos, skirtos vysk. J. Preikšo 90-mečiui, pristatymas. Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė džiaugėsi, jog atnaujinta ekspozicija tapo dovana ne tik muziejui, tačiau ir vysk. J. Preikšui bei visiems muziejaus lankytojams. Ekspozicijoje pristatomi iš Zanavykų krašto kilę dvasininkai. Simbolinę ekspozicijos atidarymo juostelę perkirpo muziejaus direktorė ir jubiliatas vysk. J. Preikšas. Eksponuojami vyskupo drabužiai ir atributika: pektoralas – ant krūtinės nešiojamas kryžius, mitra – puošnus galvos apdangalas, pastoralas – ganytojiškoji lazda, knygos apie vyskupą, stovas rašikliams su laikrodžiu ir kiti asmeniniai daiktai, o artimiausiu metu ekspoziciją numatyta papildyti rankraščiais ir dokumentais.

Apaštalinis nuncijus su Vilkaviškio vyskupijos kunigais meldėsi už mirusius dvasininkus

Birutė Nenėnienė

Po šv. Mišių Apaštalinis nuncijus Pedras Lopesas Kvintana bei Vilkaviškio vyskupai Juozas Žemaitis ir Rimantas Norvila su visais kunigais ir maldininkais sugiedojo „Viešpaties angelą“

Lapkričio 8-ąją, paskutiniąją Vėlinių oktavos dieną, Vilkaviškio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje buvo meldžiamasi už vyskupijoje įvairiu metu dirbusius ir Amžinybėn iškeliavusius dvasininkus – vyskupus, kunigus, klierikus, vienuolius. Minėjimui iškilmingumo suteikė ne tik pro Katedros vitražų langus į šventovę įvairiomis spalvomis žaismingai kritę saulės spinduliai, skoningos gėlių kompozicijos, ilgiau nei įprasta vidudieniais į pamaldas kvietę bažnyčios varpai, bet svarbiausia buvo neeilinio svečio – Šventojo Tėvo sosto atstovo, Apaštalinio nuncijaus – viešnagė ir vadovavimas šv. Mišioms. Eucharistijos švęsti atvyko daugiau kaip 50 vyskupijos kunigų, dalyvavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Prieš šv. Mišias buvo giedamos psalmės (dieninė), o po šv. Mišių – Viešpaties angelo malda.

Vilniaus arkivyskupijoje

Švenčionių dekanate

Pagerbti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ priėmę žmonės

Klebonas kun. Medardas Čeponis su paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ priėmusiais žmonėmis

ŠVENČIONYS. Beveik metus po Visų Šventųjų parapiją iš kaimo į kaimą, užsukdamas ir į Švenčionis „keliavo“ paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Ta simbolinė švento paveikslo kelionė po parapiją buvo tarsi nematoma gija, jungianti kaimą su kaimu, žmogų su žmogumi. Ir štai baigiantis Dievo gailestingumo jubiliejaus metams paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“ sugrįžo į Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčią. Sekmadienį, lapkričio 13 dieną, šioje šventovėje buvo ne tik užbaigti švęsti Dievo gailestingumo jubiliejaus metai, bet ir pagerbti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ į savo namus priėmę žmonės. Šv. Mišių pradžioje klebonas kun. Medardas Čeponis visus pakvietė susitelkti sutartinei maldai, o vaikų choras giedojo „Viešpatie, pasigailėk“. Dievo žodį skaitė Virginija Bučelytė, psalmę giedojo parapijos vaikų choras, o antrąjį skaitinį skaitė Ragaučinos kaimo atstovė Augustė Gudėnaitė. Po Evangelijos ir pamokslo, kurį pasakė klebonas kun. M. Čeponis, visuotinę maldą skaitė Simona Pošiūnaitė. Atnašą – lenteles su kaimų, kuriuose buvojo paveikslas, pavadinimais, – nešė Aidukų kaimo atstovė Zofija Trapikienė, Mišių taurę – Cirkliškio kaimo atstovas, o komuninę – maldos grupės atstovė Irena Gančėrienė. Šv. Mišiose giedojo vaikų ir suaugusiųjų chorai.

Latvijos nepriklausomybės dienai

Rašytoja Anita Liepa: tautos ir asmenybės istorija

Inga Stepukonienė

Latvių rašytoja Anita Liepa Nuotrauka iš foto.latgaleslaiks.lv /2002-03-08/liepa.jpg

Lapkričio 18 dieną broliška Latvija šventė savo nepriklausomybės dieną. Norisi prisiminti latvių tautos žmones, niekada nepalūžusius savo dvasia, ištvėrusius žiaurius istorijos išbandymus, tiesusius kelią savojo krašto laisvei.

1990 metais Latvijoje pasirodė vienas iš garsiausių ir meniškiausių šio laikotarpio šalies dokumentinių romanų – rašytojos Anitos Liepos romanas „Ekshumacija. Dabar vėl grįžtu į savo Tėvynę“. Tai – romanas, kurio kaip ir autorės likimas nepaprastas: dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių jis perrašytas penkis kartus ir tik penktajam kūrinio variantui buvo lemta patekti į skaitytojo rankas: „Romano pirmąjį, ankstyvoje jaunystėje parašytą variantą artimieji sudegino. Dėl antrojo buvau nuteista. Trečiąjį, kuris gimė persiuntimo kalėjime, krėtėjai atėmė. Ketvirtąjį sugraužė pelės. Pas skaitytoją dabar keliauja penktasis variantas, kuriam medžiaga rinkta keturiasdešimt penkerius metus“, – sakė A. Liepa.