Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Apaštalinis nuncijus su Vilkaviškio vyskupijos kunigais meldėsi už mirusius dvasininkus

Birutė Nenėnienė

Po šv. Mišių Apaštalinis nuncijus Pedras Lopesas Kvintana bei Vilkaviškio vyskupai Juozas Žemaitis ir Rimantas Norvila su visais kunigais ir maldininkais sugiedojo „Viešpaties angelą“

Šventosios Eucharistijos momentas Vilkaviškio Katedroje

Lapkričio 8-ąją, paskutiniąją Vėlinių oktavos dieną, Vilkaviškio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje buvo meldžiamasi už vyskupijoje įvairiu metu dirbusius ir Amžinybėn iškeliavusius dvasininkus – vyskupus, kunigus, klierikus, vienuolius. Minėjimui iškilmingumo suteikė ne tik pro Katedros vitražų langus į šventovę įvairiomis spalvomis žaismingai kritę saulės spinduliai, skoningos gėlių kompozicijos, ilgiau nei įprasta vidudieniais į pamaldas kvietę bažnyčios varpai, bet svarbiausia buvo neeilinio svečio – Šventojo Tėvo sosto atstovo, Apaštalinio nuncijaus – viešnagė ir vadovavimas šv. Mišioms. Eucharistijos švęsti atvyko daugiau kaip 50 vyskupijos kunigų, dalyvavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Prieš šv. Mišias buvo giedamos psalmės (dieninė), o po šv. Mišių – Viešpaties angelo malda.

Nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana) šv. Mišioms vadovavo lietuvių kalba, jo homiliją iš italų kalbos vertė asmeninis apaštalinio nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas. Apaštalinis nuncijus pirmiausia išreiškė džiaugsmą už galimybę kartu su Vilkaviškio vyskupijos kunigais ir tikinčiaisiais gražiojoje Katedroje švęsti Eucharistiją. Jis padėkojo Vilkaviškio vyskupui R. Norvilai už pakvietimą „būti kartu šiame išskirtinai jautriame minėjime“, tikintiesiems perdavė Šventojo Tėvo palaiminimą – Viešpaties ramybę žmonių širdims ir jų šeimoms. Šventojo Tėvo pasiuntinio homilijos mintys skambėjo kaip nuoširdus tėviškas pokalbis apie sakramentinę vienybę, bendrystę, kuriai kunigai pakviesti per pašventimą ir misiją. Svečias pabrėžė, kad „vyskupijos kunigija yra sakramentinės brolybės paliudijimas ir konkrečios kunigiškos šeimos išraiška vyskupijoje. Šios brolybės mirtis neišardo ir nesunaikina, bet perkelia į naują etapą. Todėl nė vienas kunigas šioje žemėje, ypač išgyvenantis ligas ir sunkius momentus savo gyvenime, negali būti kitų kunigų pamirštas, bet turi būti mylimas ir palaikomas. Ir lygiai taip pat turi nelikti užmirštas, kai baigia šio pasaulio piligrimystę“. Nuncijus pabrėžė, kad šią dieną ypatingu būdu – Eucharistijos šventimu – meldžiamasi už tuos, kurie buvo Dievo pakviesti per pastaruosius metus. „Niekada taip aiškiai ir radikaliai neišreiškiame savo vienybės su mūsų mirusiais broliais, kaip tik švęsdami šventąją auką su jais ir už juos, nes nė vienas kitas momentas taip aiškiai neišreiškia to mūsų ir jų dalyvavimo Kristaus kunigystėje, kurioje esame vienintelės Kristaus aukos – bendraaukotojai. Kaip mums sako Vatikano II susirinkimas, žemiškojoje liturgijoje, jau iš anksto patiriame tą dangiškąją liturgiją, vykstančią šventajame Jeruzalės mieste, į kurį kaip keleiviai einame, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje, kaip einantis kunigystės tarnybą šventoje vietoje (SC 8). Koks didis ir kilnus yra šis slėpinys, paties Dievo į mūsų, kaip Jėzaus Kristaus – Kunigo – tarnų, rankas įdėtas“, – kreipėsi nuncijus į kunigus. Jo Ekscelencija priminė, jog tiek vyskupai, tiek kunigai turi brangią pareigą priminti ir pasiūlyti krikščioniškoms šeimoms melstis už giminės mirusiuosius bei už kunigų šeimos kaimenę. Tiek kunigų asmeninio pašaukimo kelyje, tiek dažno žmogaus gyvenime yra buvę dvasininkų, per kuriuos Dievas veikė, pažadindamas ir lydėdamas. Šiame sąraše gali būti klebonas ar vyskupas, parapijos vikaras, seminarijų, studijų centrų vyresnieji ir t. t. Juk maldos galią pripažino jau pirmieji krikščionys. Tai liudija maldos už mirusiuosius prašantys užrašai katakombose. Bažnyčia niekada nenustojo prašyti maldos, ypatingai šv. Mišių aukos, už mirusiuosius. Apaštalinis nuncijus pabrėžė, kad mirusiųjų kunigų minėjimas ne tik išreiškia ir sustiprina sakramentinę brolybę su mirusiais broliais, bet dar kartą suteikia galimybę pamąstyti ir suprasti savo piligrimystės prasmę šiame pasaulyje. „Prisimenant tuos mūsų brolius, kurie jau yra Dievo akivaizdoje, geriau suprantame, kad vertingiausias dalykas yra būti gerais žmonėmis, nuolankiais gailestingojo Dievo tarnais, Dievo tautos ir tikinčiųjų bendruomenių akivaizdoje, kurias mums patikėjo Bažnyčia“, – kaip priesaką Vilkaviškio Katedroje susirinkusiems vyskupijos kunigams išsakė Šventojo Tėvo atstovas.

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas P. Lopesas Kvintana Vilkaviškyje lankėsi antrąkart. Šventojo sosto atstovas, Lietuvoje tarnystę pradėjęs 2014 metų balandžio viduryje, Vilkaviškio Katedros tituliniuose atlaiduose meldėsi tų pačių metų gegužės pabaigoje. Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedra buvo pirmoji iš aplankytų Lietuvos vyskupijų katedrų. Ankstesnysis Šventojo sosto atstovas Lietuvoje, nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi) Vilkaviškio krašte lankėsi 2011 metais, Budavonėje minint trijų kunigų nukankinimo 70 metų sukaktį.

Autorės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“