|
Įtampa dėl pagalbinio apvaisinimo
Seimui antradienį pateiktos pataisos dar neįsigaliojusiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, kad būtų grįžta prie konservatyvios įstatymo versijos riboti sukuriamų embrionų skaičių. Įstatymas jau priimtas ir turi įsigalioti nuo sausio. Dėl embrionų šaldymo viskas liks taip, kaip yra priimtame įstatyme, kuris įsigalios sausio 1 dieną, antradienį Seime prieš posėdį sakė žurnalistams Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Tačiau jis pabrėžė neketinąs atsiimti kitų pataisų, kurios draudžia embrionų naikinimą, išvežimą ir atlygintiną lytinių ląstelių donorystę, vaikai, sulaukę pilnametystės, galės sužinoti savo biologinius tėvus. Lytinės ląstelės negalės būti naudojamos komerciniais tikslais, tai reiškia, kad kiaušialąsčių donorystė negalės būti atlyginama. R. Karbauskis dar siūlė, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi amžinai. Pasak jo, jeigu embrionų bus gaminama neproporcingai tam, kiek reikės, jie turės būti saugomi. Jeigu šeima turės nenaudojamus embrionus, jie turės būti saugomi amžinai.
Pirmadienį valstiečiai siūlė įstatyme neleisti embrionų šaldymo, argumentuodami tuo, jog embrionas jau yra žmogaus gyvybė. Jie siūlė leisti tik kiaušialąsčių šaldymą. Jų kritikai sakė, kad šie siūlymai apsunkina pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir sukelia papildomų rizikų.
Projektą prieš antradienio posėdį teikė 57 Seimo nariai didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, keli konservatoriai, tvarkiečiai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtino, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus. Projektu siūlyta nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip trys. Kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes. Pagal naująjį valstiečių siūlomą variantą, kaip teigė R. Karbauskis, sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bet jie turės būti saugomi neterminuotai.
Tarp teikėjų buvo ir valstiečių deleguotas paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris naują valstiečių pasiūlymą neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigoti juos saugoti neterminuotai vadino kompromisu. Tos įtampos, kurios buvo susikūrusios, skaldė visuomenę, o mes turime ieškoti variantų, kurie išsaugotų gyvybę, atlieptų tų žmonių nuomonę dėl gyvybės saugojimo, bet leistų šeimoms išnaudoti visas galimybes susilaukti vaikų, antradienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.
Su pataisomis nesutinkanti pusė teigė, kad siūloma tvarka pablogintų pacientų padėtį: kiaušialąsčių šaldymo metodas yra tinkamas tik daliai moterų, o embrionų skaičiaus ribojimas lemtų pakartotinį moters organizmo alinimą. Be to, kai kurių medikų teigimu, siūlymai neatitinka Vakarų šalių nevaisingumo gydymo praktikų.
Iniciatoriai tikina, kad naujoji tvarka ne tik nepablogintų pacientų galimybių susilaukti vaikų, bet ir reglamentuotų kitus svarbius aspektus, kurių paskutiniame įstatymo variante nėra numatyta. Esą pritarus pataisoms būtų užtikrinta embrionų apsauga, lytinių ląstelių donorystės reguliavimas bei vaiko teisė žinoti savo tėvus.
Seimo posėdyje Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektą apie embrionų apsaugą pasiūlė Seimo narys Povilas Urbšys. Projekto iniciatoriai siūlė leisti sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris. Tačiau P. Urbšys atkreipė dėmesį į R. Karbauskio įregistruotą pasiūlymą leisti embrionų sukurti tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, bet galutinį sprendimą dėl jų skaičiaus priimtų abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Remiantis šiomis pataisomis, būtų draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negalėtų didesnis kaip trys. Pasak P. Urbšio, tai siūloma atsižvelgus į visuomenėje kilusią reakciją ir siekiant daugiau aiškumo ir skaidrumo. Mes neribojame embrionų skaičiaus, mes suteikiame galimybę gydytojams ir nevaisingoms poroms pasirinkti, kokį jie kelią renkasi ar šaldytų kiaušialąsčių, ar šaldytų embrionų, bet aiškiai fiksuojame draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną, posėdyje kalbėjo Seimo narys P. Urbšys.
Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę). Tikimasi, jog ši nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio ar sugyventinio) lytines ląsteles. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Naujomis nuostatomis siūloma drausti žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos. Išimtis galiotų tik žmogaus lytinėms ląstelėms ir embrionui, kurie skirti autologiniam naudojimui. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos teritoriją būtų galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš 22, susilaikė 20 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 dieną.
Beje, Prezidentūra dar praėjusią savaitę teigė, kad šalies vadovės pozicija dėl esminių įstatymo nuostatų nepasikeitė, tad Seimui pritarus draudimui šaldyti embrionus, prezidentė Dalia Grybauskaitė jos įstatymo pataisas vetuotų. Vadinamasis liberalus įstatymo variantas rugsėjį Seime buvo patvirtintas po jos įsikišimo ir įsigalios nuo sausio mėnesio.
Antradienį prie Seimo maždaug 30 žmonių piketavo prieš embrionų šaldymą, o popiet prie parlamento akciją rengė liberaliojo varianto šalininkai, kurie pasisako, jog įstatymas nebūtų keičiamas.
Lietuvoje priskaičiuojama apie 50 tūkstančių nevaisingų šeimų. Pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo procedūrų jau gimė 5 milijonai vaikų.
© 2016 XXI amžius
|