2016 m. gruodžio 9 d.    
Nr. 46
(2214)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gailestingumo metų paletėje – mokymosi ir meninės raiškos popietė

Konferencijos rengėjai ir lektoriai
Alytaus kraštotyros muziejuje

Lapkričio 16-ąją Alytaus kraštotyros muziejuje vyko Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) inicijuotas mokymosi savaitės renginys „Gailestingumo metų spalvos“, kurį organizavo Alytaus dekanatas, VšĮ „Dienos namai“, Kraštotyros muziejus bei apskrities literatų klubas „Tėkmė“. Tai – dvasinio mokymosi, meninės ir gailestingumo apraiškų peržvalga mūsų visuomenėje.

Priimki žodžio meilės spindulėlį, jis tave šildys ir skausme atjaus…

Renginio vedėjui, miesto teatro aktoriui Eugenijui Rakauskui pakvietus, sveikinimo žodį tarė LSŠA Alytaus skyriaus vadovė, Verslo konsultacinio centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė ir priminė, kad suaugusiųjų mokymo(si) savaitė lapkritį organizuojama septynioliktąjį kartą, o Alytaus krašte jau vyko daugiau kaip 100 renginių. Pasak A. Ščiglinskienės, besimokydamas žmogus nelieka vienas, atranda įdomių užsiėmimų, naujų draugų, pajunta gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Susirinkusiuosius sveikino Alytaus kraštotyros muziejaus direktorės pavaduotoja Daiva Bagdonienė.


,,Džiugučių“ kelionės

Vaikų dienos centrų darbuotojai
su Socialinės apsaugos ir darbo
ministre Algimanta Pabedinskiene

Lapkričio 21-ąją Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos „Carito“ vaikų dienos centro „Džiugučiai“ darbuotojai, vaikai bei savanoriai keliavo į Vilnių – Gailestingumo miestą. Kelionės tikslas buvo dalyvauti artėjant Šv. Kalėdoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos penktą kartą organizuotame renginyje vaikų dienos centrų vaikams. Ši ministerija iš dalies finansuoja apie 250 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje, vienas iš jų yra Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos vaikų dienos centras „Džiugučiai“. Kiekvieno dienos centrą lankančio vaiko laukė šokoladinis Advento kalendorius bei neįgaliųjų paruošta meninė programa apie daržovių sriubą. „Džiugučių“ dienos centrą lanko 49 vaikai.

„Kiekvienam vaikui reikia nuoširdaus suaugusiųjų dėmesio ir pagalbos, neretai ne tik atliekant užduotis, rengiantis pamokoms, bet ir mokantis savarankiškumo, atsakomybės, ieškant galimybių atskleisti savo asmeninius gebėjimus. Dėkoju Jums už nuoširdžią pagalbą ir paramą vaikų dienos centrą lankantiems vaikams ir linkiu toliau tęsti prasmingus darbus, nestokoti energijos ir ryžto naujoms idėjoms įgyvendinti“, – renginyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.


Kelionė prie atvertų gailestingumo durų

Kasmet, rudeniui skaičiuojant paskutines savaites, prasideda Aušros Vartų Dievo Motinos Gailestingumo atlaidai. Šiemet šventėme Gailestingumo metus. Gailestingumo durys buvo atvertos ir Aušros Vartų koplyčioje, o žengimas per jas leido mums prisiglausti arčiau prie Dievo Motinos užuojautos ir meilės. Dusetų ir Antalieptės parapijų žmonės kartu su klebonu kanauninku Stanislovu Krumpliausku vyko į Dievo Motinos Gailestingumo atlaidus Vilniuje. Klebonas kan. S. Krumpliauskas kartu su kitais Lietuvos kunigais aukojo šv. Mišias Šv. Teresės bažnyčioje. Po šv. Mišių, mūsų klebono pakviesti, lankėme kitas gražiausias Vilniaus bažnyčias. Didelį įspūdį paliko Šv. Dvasios bažnyčia, kurioje vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Nustebino, su kokia meile adoravo ir meldėsi žmonės prie Viešpaties Jėzaus, įstatyto monstrancijoje. Kita aplankyta bažnyčia – Šv. Jonų. Joje matėme iškilmingumą, suvokėme, kaip gerbiamos istorinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką Lietuvos moksle ir kultūroje. Visus sujaudino Vilniaus senamiestyje maža Dievo Gailestingumo bažnytėlė, kurioje yra Dievo Gailestingumo paveikslo originalas. Ši bažnytėlė atvira visą parą kiekvienam norinčiam užsukti, priklaupti ir pasimelsti. Toliau eidami pasiekiame Katedros aikštę, o joje ir visų bažnyčių motiną – Arkikatedrą. Įėję į ją matėme besimeldžiančius žmones, grojo vargonai, o mes lankėme Šv. Kazimiero koplyčią su joje besiilsinčiais šv. Kazimiero palaikais, sustojome pasimelsti Kankinių koplyčioje, grožėjomės Katedros didybe ir prisiminėme jos istoriją.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija