|
Šalin rankas nuo atminimo ženklų Kaziui Škirpai!
Tokiu pavadinimu raštą Vilniaus merui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Tarybos narių bandymams panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Žemiau pateikiame raštą ištisai.
Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Pasiskaitę tų rašinių komentarus, rasime pakankamai ir antisemitinių, deja, išprovokuotų. Antai Rūtos Vanagaitės knyga jau provokuojančiu pavadinimu Mūsiškiai skatino lieti neadekvačias tiek dėl antraštės, tiek dėl turinio emocijas, turinčias antisemitizmo kvapą. Neseniai aktyviai viešintos žinios, interviu, reportažai apie pasaulinį sąskrydį Molėtuose, primenant, kaip lietuviai (molėtiškiai) žudė ir naikino žydus.
Panašų sąskrydį Veliučionyse netoli Vilniaus paskelbusi R. Vanagaitė rugsėjo 23 dieną drauge su iš Izraelio specialiai paminėjimui atvykusiu Efraimu Zurofu dalyvavo panašioje į molėtiškę, tik ženkliai kuklesnėje procesijoje. Tą pačią dieną per Lietuvos radiją kalbėjusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky apgailestavo, jog panašioms akcijoms Lietuvos valdžia neskiria dėmesio, tarsi, pasibarstę galvas pelenais su žodžiais mea culpa už nacių padarytus nusikaltimus mušdamiesi į krūtines Lietuvos valstybės vadovai turėtų dalyvauti panašiose procesijose.
Jei ir toliau vyks panašūs sąskrydžiai, vėl bus reportažų apie renginius, į kuriuos suvažiuos lyg į žvėryną pasaulyje dar nematytų išgamų, kurie šaudė žydus, pažiūrėti, vėl bus galimai užsakytų trolių ir ne trolių antisemitinių komentarų, vėl veiks išprovokuota antisemitinė virtuvė. Mūsų kiršintojams turėtų būti aišku ir akivaizdu, kad ne Lietuva vykdė tuos nusikaltimus, nes mūsų valstybė buvo okupuota vokiečių nacių ir tik okupacinei valdžiai verčiant būta talkininkų iš lietuvių, lenkų, rusų ir net žydų pusės. Kiršintojams, suklaidintiems šiaip piktavalių ar profesionalų, galimai vykdančių gautą užduotį šmeižti ir dezinformuoti, skleisti iškraipytus faktus, reikėtų bent kiek pasiaiškinti aplinkybes, kuriomis skausmo ir kančios išvargintoje tautoje vyko žudynės ar pogromai, skatinami svetimų kariaunų.
Neseniai vyko nuožmūs išpuoliai dėl atminimo ženklų naikinimo Lietuvos patriotui, buvusiam nacių ir sovietų kaliniui, sovietų sušaudytam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, kuris neva kažkaip susijęs su žydų turto saugojimu. Kruopštaus tyrimo ir teisinio vertinimo dėka kaltinimai subliuško.
Apmaudu, kad antisemitizmo provokavimui prilygstantys renginiai tęsiasi. Antai tokiai serijai priskirtinas lapkričio 29 dieną dviejų Vilniaus savivaldybės tarybos narių iniciatyva Vilniaus rotušėje organizuota vadinama diskusija dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo Ar nereikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Kaune pakeitimo padaryti nepavyko, nors buvo bandoma, bet gal pavyks Vilniuje. Dalis diskusijos dalyvių nuomonę lenkė K. Škirpos alėjos pavadinimo panaikinimo link, tačiau tam rimtų argumentų dalyviams taip ir neteko išgirsti, o prieštaraujančių buvo pakankamai. Jokių išvadų ir rašytinio dokumento diskusijos dalyviai nepriėmė.
Išvešėjęs lietuvių kaltintojų žydšaudyste vajus bevaisis, jis tik kiršina, provokuoja antisemitizmą. Bet juk tai gali būti užduotis kelti neįmanomą sugyventi atmosferą, išpuolius. Keisčiausia, kad niekas iš žydų, jų lyderių, niekas iš išgelbėtųjų žydų (nei jų palikuonių) taikos metu nerizikavo (nedrįso?) pareikalauti, kad tokie zurofai su savo jaunaisiais pionieriais nutrauktų tautos šmeižimą, nedrįso (?) pareikšti, jog jie prieštarauja visuotinam tautos kaltinimui... Juk dabar ne karas? Ar tai pavojinga? Vienu ištartu sakiniu ne visi žydai buvo bolševikai kažkuris iš šia tema pasisakiusių žydų atsiribojo nuo savo tautiečių nusikaltimų. Jokio kaltinimo savų nusikaltėlių adresu, tik aš nekaltas. Tačiau lietuviams šio principo netaiko, lietuviams tokio sakinio nerado.
Tai, kas pastaruoju laiku dedasi, daugumai giliai ir skaudžiai nusėda širdyse (ypač nesiafišavusiems gelbėtojams). Lietuviai atlaidūs ir kantrūs, tačiau nepakęs piktybiškai kurstomos isterijos ir nekaltosios tautos daugumos ir jos didvyrių šmeižimo, kad mūsų palikuonių širdyse neįsigraužtų mintis, jog žydas šmeižikas ir beatodairiškas nekaltųjų kaltintojas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvoje, tyrėjai Jungtinėse Valstijose tyrinėjo K. Škirpos archyvą, skaitė laiškus ir daugelį jo straipsnių ir neteko užtikti nieko panašaus į nusistatymą prieš žydus ar bet kurią kitą tautą. Kazys Škirpa buvo iškilus ir garbingas nepriklausomos Lietuvos diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai ir Vokietijai, buvo Steigiamojo Seimo narys, 19191920 metais dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1944 metų vasarį pareikalavo, kad Vokietijos Reichas krašto valdymą perduotų lietuviams. 1944 metų birželį nacių suimtas, išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą. Kaip liudija išsamūs tyrimai, jis jokių antisemitinių veiksmų bei pareiškimų nėra padaręs. Jis buvo normalus savo epochos žmogus, tik drąsesnis, patriotiškesnis už daugelį tais laikais gyvenusių. Todėl ryžtingai tariame: Šalin rankas nuo atminimo ženklų Kaziui Škirpai!
P.S. Dvi vaizdo reportažo dalis (reportažas bus tęsiamas) iš diskusijos Rotušėje galima žiūrėti www.llks.lt svetainėje.
LLKS informacija
© 2016 XXI amžius
|