|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gailestingumo metų paletėje mokymosi ir meninės raiškos popietė
Lapkričio 16-ąją Alytaus kraštotyros muziejuje vyko Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) inicijuotas mokymosi savaitės renginys Gailestingumo metų spalvos, kurį organizavo Alytaus dekanatas, VšĮ Dienos namai, Kraštotyros muziejus bei apskrities literatų klubas Tėkmė. Tai dvasinio mokymosi, meninės ir gailestingumo apraiškų peržvalga mūsų visuomenėje. Priimki žodžio meilės spindulėlį, jis tave šildys ir skausme atjaus Renginio vedėjui, miesto teatro aktoriui Eugenijui Rakauskui pakvietus, sveikinimo žodį tarė LSŠA Alytaus skyriaus vadovė, Verslo konsultacinio centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė ir priminė, kad suaugusiųjų mokymo(si) savaitė lapkritį organizuojama septynioliktąjį kartą, o Alytaus krašte jau vyko daugiau kaip 100 renginių. Pasak A. Ščiglinskienės, besimokydamas žmogus nelieka vienas, atranda įdomių užsiėmimų, naujų draugų, pajunta gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Susirinkusiuosius sveikino Alytaus kraštotyros muziejaus direktorės pavaduotoja Daiva Bagdonienė. Alytaus dekanas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis klausė, ką Gailestingumo metai palietė ir ką davė. Dvasininko nuomone, gailestingumo visuomenėje nėra daug, todėl reikia atitaisyti klaidas, kiekvienam linkėjo pasitikrinti, kiek širdyje turi gailestingumo ir nepamiršti gerais darbais papildyti jo atsargas. Šio teksto autorė pastebėjo, jog žmogus ateina į pasaulį trumpam gyvenimui, ir būtų gera, jei jis nuo gimimo iki išėjimo būtų pilnas gėrio, džiaugsmo, ramybės. Deja, greta gėrio gyvena ir blogis. Ypač visokie rūpesčiai užgula senatvėje, kai apleidžia jėgos. Todėl reikia pamatyti, atjausti kitą žmogų, jam padėti. Svarbu yra vienišam žmogui pasakyti gerą žodį, paguosti, aplankyti. Tėkmės klubo literatai nepamiršta klubo narių, kurie negali atvykti į renginius dėl senatvės ar susirgimų, taigi klubas Tėkmė tarsi viena didelė darni šeima. Dėmesys kitam ir pagalba nušvinta šviesiausios vilties spalvomis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, dailininkas Valentinas Butanavičius kalbėjo apie tikėjimo ir vilties spalvas, išreikštas jo paveiksluose ir sukomponuotose skaidrėse. Anot jo, pajusti, pamatyti bendrumą, tvarką, gailestingumą galima gyvojoje gamtoje, bičių ar skruzdžių veiksmuose. Mūsų visuomenė ženkliai susiskaldžiusi, nelengva reikštis dvasingumui. Žmonėms trūksta nuoširdaus kontakto. Viešoji erdvė šiandien stipriai perpildyta informacijos bei triukšmo. Kaip nutapyta kalbančiojo paveiksle, iki žmogaus širdies prieiti reikalingos kopėčios (pastangos). Dailininko pastebėjimu, Evangelijose Kristus veiksmais, o ne žodžiais skelbia gailestingumą. Todėl šiandien, lektoriaus įsitikinimu, ypač aktualu visiems tikintiesiems puoselėti atvirumą, mokytis patiems daugiau duoti, bendrauti nei laukti, kol tai padarys kiti ir pakvies. Dėmesys kitam ir pagalba mūsų tikėjimo lauke visuomet nušvinta šviesiausios vilties spalvomis, kalbėjo V. Butanavičius. Dievas yra gailestingas, tik reikia protingai to gailestingumo ieškoti Apie atlaidų svarbą jubiliejiniais gailestingumo metais mąstė Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos klebonas, moralinės teologijos daktaras kun. Algirdas Petras Kanapka. Jis iš lotynų kalbos į lietuvių yra išvertęs Atlaidų vadovą. Svečio įsitikinimu, ne visi teisingai supranta atlaidų reikšmę bei malonės gavimo kelius (būdus) kiekvienam tikinčiajam. Gauti visuotinių atlaidų malonę nėra lengva. Labai svarbu, pasak kunigo, melstis į Švč. Jėzaus Širdį, kalbėti rožinio maldas. Atlikę išpažintį, pajuntame palengvėjimą. Eiti išpažinties turėtume bent kartą per mėnesį. Ir daugiau reikėtų melstis už mirusiuosius artimuosius, kad lengviau jiems būtų gauti Dievo atleidimą, esant skaistykloje. Pasak dvasininko, Dievas yra gailestingas, tik reikia protingai to gailestingumo ieškoti. Pažvelgę į Dievo Motinos gyvenimo pavyzdį, matome, kad Ji buvo uoli Dievo gailestingumo liudytoja, užtarėja ir bendradarbė, padėjusi apaštalams, Kristui iškeliavus pas Tėvą, toliau kurti bei plėtoti Jo įsteigtą Bažnyčią. Šiandien, priminė kun. A. P. Kanapka, lapkričio 16-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje numatytos Gailestingumo Motinos iškilmės dar kartą patvirtina ypatingą Jos vaidmenį Katalikų Bažnyčios gyvenime. Reikia turėti žmogiškos meilės ir gailestingumo O kaip gailestingumas reiškiasi valstybės institucijose? Apie tai pasakojo apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas Almantas Geležius. Sveikame kūne sveika dvasia, savo kalbą pradėjo jis. Žmogaus gailestingumas dieviškojo gailestingumo dalis, bet valstybinės institucijos gailestingumo nei duoda, nei atima, sakė A. Geležius. Jeigu žmogus priima Kristaus mokymą, vadovaujasi juo, tai yra gailestingas. Sunkiems, beviltiškiems ligoniams Slaugos skyriuje reikalinga paliatyvioji pagalba. Ši pagalba Lietuvoje atsirado neseniai, atėjo iš Vakarų pasaulio. Sergant nepagydomomis ligomis, specialios komandos dėka palaikoma ligonio gyvybė ir teikiama pagalba šeimoms. Alytuje teikti paliatyviąją pagalbą nelengva, nes stinga patalpų, šioje ligoninėje yra tik penkios tokios pagalbos lovos. Dar yra ambulatorinė paliatyvi pagalba, t. y. pagalba į namus. Ir pacientų yra daugiau kaip 500. Tikinčios slaugytojos, dėmesingai bendraujančios su ligoniais, užsitarnauja jų pasitikėjimą. Čia dirbant reikia turėti nemažai žmogiškos meilės, gailestingumo, kantrybės, o šito mūsų visuomenėje labiausiai ir pasigendama, baigė pasisakymą A. Geležius. Literatų klubo Tėkmė narės Onutė Baltrukevičienė ir Scholastika Kavaliauskienė paskaitė savo poezijos apie gerumą, gailestingumą, atjautą ir viso to dalijimą aplinkiniams, šalia esantiems. Tarp pranešimų, pritariant akordeonui, gražiai nuskambėjo poetų Antano Monkeliūno ir Albino Rauličkio kūrybos dainos Gimtinei, Mylėk mane ir Tu širdy visada. VšĮ Dienos namai direktorė Kristina Bondareva padėkojo visiems, atsiliepusiems į kvietimą mokytis, prisiminė Gailestingumo metais įstaigos organizuotus renginius ir pakvietė plačiau pasidalinti įspūdžiais prie dekano Arūno Užupio parūpinto vaišių stalo. Konferencijoje talkino VšĮ Savanorystės tiltai (direktorius Tomas Nikulinas) bei Dienos namų savanoriai Žydrūnė Česonytė, Mantas Ablačinskas, Lukas Marčiulaitis, Gema Gocentienė, Aldona Gališanskienė. Renginys baigėsi Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo dekanas, g. kan. Arūnas Užupis, kunigai dr. Algirdas Petras Kanapka ir Artūras Vaškevičius.
Emilija Lukšytė-Krušinienė, Zenono Šilinsko nuotraukos
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |