2016 m. gruodžio 9 d.    
Nr. 46
(2214)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kelionė prie atvertų gailestingumo durų

Kasmet, rudeniui skaičiuojant paskutines savaites, prasideda Aušros Vartų Dievo Motinos Gailestingumo atlaidai. Šiemet šventėme Gailestingumo metus. Gailestingumo durys buvo atvertos ir Aušros Vartų koplyčioje, o žengimas per jas leido mums prisiglausti arčiau prie Dievo Motinos užuojautos ir meilės. Dusetų ir Antalieptės parapijų žmonės kartu su klebonu kanauninku Stanislovu Krumpliausku vyko į Dievo Motinos Gailestingumo atlaidus Vilniuje. Klebonas kan. S. Krumpliauskas kartu su kitais Lietuvos kunigais aukojo šv. Mišias Šv. Teresės bažnyčioje. Po šv. Mišių, mūsų klebono pakviesti, lankėme kitas gražiausias Vilniaus bažnyčias. Didelį įspūdį paliko Šv. Dvasios bažnyčia, kurioje vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Nustebino, su kokia meile adoravo ir meldėsi žmonės prie Viešpaties Jėzaus, įstatyto monstrancijoje. Kita aplankyta bažnyčia – Šv. Jonų. Joje matėme iškilmingumą, suvokėme, kaip gerbiamos istorinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką Lietuvos moksle ir kultūroje. Visus sujaudino Vilniaus senamiestyje maža Dievo Gailestingumo bažnytėlė, kurioje yra Dievo Gailestingumo paveikslo originalas. Ši bažnytėlė atvira visą parą kiekvienam norinčiam užsukti, priklaupti ir pasimelsti. Toliau eidami pasiekiame Katedros aikštę, o joje ir visų bažnyčių motiną – Arkikatedrą. Įėję į ją matėme besimeldžiančius žmones, grojo vargonai, o mes lankėme Šv. Kazimiero koplyčią su joje besiilsinčiais šv. Kazimiero palaikais, sustojome pasimelsti Kankinių koplyčioje, grožėjomės Katedros didybe ir prisiminėme jos istoriją.

Kai Vilnių gaubia vakaras ir užsidega gatvių žibintai, mes sustojome kitame Neries krante, Žvėryne, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Čia sutiko šios bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis ir zakristijonas Jonas – seni kan. S. Krumpliausko bičiuliai. Svetingai mus priėmė parapijos salėje, joje kvepėjo karšta arbata ir kava. Visus sujaudino šių žmonių gerumas ir nuoširdumas. Pavakarieniavę prie bendro stalo, keliavome namo. Mūsų jau laukė, vienų – Antalieptėje, kitų – Dusetose. Ačiū klebonui kanauninkui Stanislovui už savo parapijiečių globą ir rūpinimąsi jais.

Eremita Pučekienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija