|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Demokratiškoje visuomenėje krikščionybė neturėtų būti puolama
Naujajame 20162020 metų Seime dirba katalikė doc. dr. Agnė Širinskienė, išrinkta pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą. Vos jai tapus Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, prasidėjo gana įžūlios pašaipos žiniasklaidoje. Ypač buvo pabrėžiama, jog savo disertacijoje neva ji buvo parašiusi, kad AIDS yra Dievo bausmė. Paprašėme Agnę Širinskienę atsakyti į keletą klausimų, susijusių su jos darbu Seime, disertacija, pažiūromis. Jau mėnuo esate Seimo narė, dirbate Sveikatos reikalų komitete. Kaip apibūdintumėte savo darbą Seime, jo svarbą ir reikšmę? Manau, kad kiekvienas darbas yra savaip reikšmingas. Žinoma, dirbdamas Seime neišvengiamai turi jausti atsakomybę už Lietuvos ateitį, jos žmonių gerovę. Buvote išrinkta į Seimą pagal LVŽS sąrašą. Tapusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadove, iškart sulaukėte, švelniai kalbant, nepalankaus dėmesio iš žiniasklaidos, kurią galima būtų pavadinti liberaliąja. Buvo skleidžiama, kad savo daktaro disertacijoje Jūs esą rašėte, jog AIDS yra Dievo bausmė. Ką galite pasakyti į tokius ir kitokius žiniasklaidos teiginius? Niekada savo disertacijoje neteigiau, kad AIDS yra Dievo bausmė. Jokia liga negali būti vadinama Dievo bausme būtent tai įrodyti ir buvo vienas mano disertacijos tikslų. Žiniasklaidai palinkėčiau būti garbingai ir pripažinti savo klaidas. Vis dar norėčiau tikėti, kad tie iš mano disertacijos ištraukti sakiniai, kuriuos aš joje kritikavau, per žiniasklaidos klaidą buvo paversti mano pačios nuomone. Kokia buvo Jūsų disertacijos tema, kokius klausimus ji nagrinėjo? Kas buvo disertacijos vadovas? Vadovavo kun. prof. Andrius Narbekovas. Tai buvo bioetikos srities (moralės teologijos) disertacija, skirta AIDS/ŽIV plitimo paaštrintoms medicinos etikos problemoms spręsti. Ar vienareikšmiškai galima teigti, jog kontracepcijos priemonės suderinamos su morale, netgi su nekrikščioniškąja? Ar kontraceptinis mentalitetas padaro žmogų atsakingą gyvybės, moralės, dorovės požiūriu? Kontraceptikai yra hormoniniai preparatai. Galimi atvejai, kai jie bus naudojami kaip vaistai, pavyzdžiui, endometriozei gydyti. Tokiu atveju Bažnyčia sako, kad moralinių problemų neturėsime. Kodėl, Jūsų nuomone, buvo skirtas toks dėmesys Jūsų pažiūroms, disertacijos tematikai? Ar taip mėginama apskritai nuteikti prieš katalikišką pasaulėžiūrą ir dorovės reikalavimus? O gal taip pasireiškianti tendencija pašiepti krikščioniškas vertybes? Nežinau, kodėl sukėliau tokį susidomėjimą. Gal turėtumėte klausti tų autorių, kurie publikavo tokius straipsnius. O tendencija šaipytis iš vertybių yra matoma. Ir ne tik Lietuvoje. Kaip žinia, visoje Europoje vis garsiau kalbama apie kristianofobiją modernius krikščionių persekiojimo būdus. O ar galima būtų sakyti, kad Jūsų disertacijos teiginiai yra pasenę? Jeigu tai ypač liečia krikščioniškos moralės klausimus? Disertacijoje buvo naudota nemažai medicinos mokslo duomenų. Realybė yra tokia, kad jie gana greitai sensta, nes medicinos mokslas vystosi ypač sparčiai. Be abejo, ši duomenų senėjimo taisyklė nėra taikoma moralės klausimams. Kaip vertinate homoseksualių santykių propagavimą katalikiškoje visuomenėje ir apskritai visuomenėje? Kaip tai siejasi su AIDS ligos protrūkiais? Ar galima būtų laisvai propaguoti narkomaniją, irgi didinančią AIDS pavojų? O gal galima propaguoti kokias nors kitas visuomenės blogybes ar užmerkti prieš jas akis? Manau, kad visuomenė į bet kokį propagavimą turėtų reaguoti ypač tada, kai jis nukreiptas į vaikus. Apie narkotikų propagavimą iš viso nesinorėtų kalbėti yra atitinkama teisinė atsakomybė. Lietuva yra katalikiškas kraštas. Kiek rinkimus laimėjusios LVŽS programa sveikatos klausimais suderinama su krikščioniškąja pasaulėžiūra? Kai rengėme LVŽS rinkimų programą, mes atvirai deklaravome krikščionišką humanizmą, kaip Europos civilizacijos pagrindą. Todėl tiek LVŽS šeimos politika, tiek sveikatos politika yra persunkta tos humanizmo dvasios. Kaip vertinate liberaliosios žiniasklaidos puolimą prieš religines nuostatas, ypač politinėje sampratoje ir kovoje? Demokratiškoje visuomenėje, kurioje religijos ir minties laisvė yra tikrai vertinama, krikščionybė neturėtų būti puolama. Puolimas rodo, kaip kartais mums dar toli iki tikrosios demokratijos. Kaip vyko naujų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų svarstymas Seime? Kokia to svarstymo reikšmė, kokia jo tolesnė eiga? Kaip toliau spręsis šie ir kiti klausimai Seime? Pataisos buvo pateiktos ir Seimas joms pritarė po pateikimo. Grupė parlamentarų pareikalavo atlikti pataisų nepriklausomą ekspertinį vertinimą. Tad šiuo metu rengiamasi skelbti viešąjį konkursą ekspertinio vertinimo paslaugoms įgyti. Kai bus gauti ekspertų atsakymai, prasidės projekto svarstymas Sveikatos reikalų komitete. Dėkojame Jums už išsamius atsakymus. Kalbėjosi Edvardas ŠIUGŽDA
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |