Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Bibliotekų metai

Bibliotekų metai parodė, kad Lietuva – skaitanti šalis 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dalyvavo Bibliotekų metų užbaigimo ceremonijoje. Renginyje, į kurį susirinko šalies bibliotekų vadovai, bibliotekininkai ir valstybinių institucijų vadovai, Prezidentė įteikė padėkos raštus ir aplankė naujai įkurtą Vaikų literatūros skyrių.

Pasak Prezidentės, Bibliotekų metai – tai papildomo dėmesio knygoms ir pagarbos bibliotekininkų darbui metai. Mūsų bibliotekos yra ne tik kultūros židiniai, bet ir bendruomenių namai, susitikimų, pagalbos ir atramos vieta. Kad ir kokiu sparčiu tempu gyventume, kad ir kokia virtuali erdvė atsivertų, knyga mūsų gyvenime visada išliks svarbi. Prezidentė padėkojo bibliotekininkams už tai, kad jie myli ir knygas, ir kiekvieną pas juos ateinantį žmogų.

Bibliotekų metai

Kai knygos – gyvenimas ir hobis

Raseinių rajono savivaldybės Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Betygalos filialo vyr. bibliotekininkė Regina Musteikienė

Biblioteka šiandien yra bene vienintelė vieta, kur nemokamai galima gauti reikiamų žinių, rasti įdomų pašnekovą, susitikti bendramintį ar būti suprastam. Koks bibliotekos indėlis į vieno Žemaitijos miestelio gyvenimą? Apie tai žurnalistas Bronius VERTELKA kalbėjosi su Raseinių rajono savivaldybės Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Betygalos filialo vyr. bibliotekininke Regina MUSTEIKIENE.

Baigiasi 2016-ieji, Seimo paskelbti Bibliotekų metais. Ką gero, gražaus jie atnešė jūsų bibliotekai?

Į pabaigą artėjantys metai iš tiesų buvo geri. Džiaugiuosi sulaukusi naujų, ypač mažųjų, skaitytojų. Biblioteka nestokojo renginių. Įsiminė susitikimas su aktore Virginija Kochanskyte. Vasarą pakvietė tradiciniu tapęs renginys „Skaitytojai kuria patys ir moko kitus“. Jo dalyviai buvo ne vien betygaliečiai, bet ir iš šio krašto kilę žmonės. Pernai ir užpernai mūsų svečias buvo panevėžietis fotografas Virginijus Benašas, kuris perteikė fotografavimo paslapčių subtilybes, o šiemet dailės mokytojas Egidijus Kučinskis, nors ne Betygalos gyventojas, bet mokė piešti ant stiklo. Viena betygališkė, dviejų dukrų mama, padėjo įsisavininti lipdymą iš molio. Vasarą su vaikais turėjome keturis tokius užsiėmimus. Aštuntus metus bibliotekoje vyksta gerumo akcija „Atvirukas vienišam žmogui“, kurios metu atvirukus piešia vaikai, mokiniai. Jau sulaukiame pirmųjų tokių jų darbelių. Atvirukus paskui išdalijame Betygalos krašto senjorams, ligotiems žmonėms. Tai – kalėdinė dovana, priminimas, jog jie nėra vieniši. Asmeniškai aš pati turėjau laimę prisidėti prie malonaus dalyko – rajono bibliotekininkų kūrybos rinktinės „Pasidalinkime ilgesį perpus“ gimimo. Man teko ją redaguoti. Knygos pristatymas Šiluvoje tapo gražia švente. Su rajono viešosios bibliotekos darbuotoju, kraštotyrininku Jonu Brigiu dirbome prie leidinio apie Raseinių dekanatą.

Bibliotekų metai

Apie 15 metų su Galina Dauguvietyte

Apie pažintį su Galina Dauguvietyte pasakoja Inga Liutkevičienė

PANEVĖŽYS. Paskutinę lapkričio dieną Viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) sukvietė į panevėžietės žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?” pristatymą. Žurnalistė per 15 darbo ir draugystės metų pažino aktorę, režisierę ir scenaristę iš arti, parašė keturias didžiulio populiarumo sulaukusias knygas – „Perpetuum mobile“, „Post scriptum“, „Dialogai su savimi“ ir naujausią – „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“. Tad nenuostabu, kad yra vadinama G. Dauguvietytės biografe.

I. Liutkevičienė teigė nesitikėjusi, kad šiame mieste G. Dauguvietytė taip mylima, jos ilgesys sukviečia sausakimšas sales. Pradėdama renginį ji paprašė tylos minute pagerbti režisierę. Susirinkusieji išgirdo viešnios pasakojimus apie G. Dauguvietytę, pamatė niekur iki šiol nedemonstruotas archyvines jos ir šeimynykščių – senelio, tėčio su abiejomis žmonomis, netikrų seserų su vaikais – nuotraukas. Jų fone skambėjo Galinos balso įrašas, kuriame ji aptaria besikeičiančius laikus ir madas. „Manęs dažnai klausia, kam reikėjo ketvirtos knygos. Juk jau trys parašytos, rodos, viskas išpasakota..?“ Tačiau paskutinioji – tikroji Galinos biografija, apie tokią ją, kokią ne kiekvienam buvo lemta pažinti“, – sakė autorė.