|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Skulptūra Stotelė primins čia gimusį signatarą
Lapkričio 25-ąją Veiviržėnų seniūnijoje esančiame Balsėnų kaime iškilmingai atidengta skulptūra Stotelė, skirta Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Antanavičiui atminti, jo gimimo ir vaikystės vietai pažymėti. Skulptūrą atidengė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas kartu su signataro dukra Rasa Antanavičiūte. Dalyvavo signataro žmona Ona Antanavičienė, signataro seserys bei kiti giminaičiai, signatarai Romualdas Rudzys ir Mindaugas Stakvilevičius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas bei keli Tarybos nariai. Skulptūra buvo atidengta signataro gimimo dieną. Kitais metais signataras būtų šventęs 80 metų jubiliejų. Šventę kartu su seniūnijos darbuotojais organizavo Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė, kuri pristatė ir skulptūros idėją. Skulptoriaus Antano Šnaro skulptūra Stotelė yra tokia, kokią, anot signataro dukros, būtų norėjęs išvysti ir jis pats. Joje nėra sureikšminamos žmogaus pareigos, jo nuveikti darbai, nėra bereikalingos pompastikos. Skulptūra tarsi atminties, pamąstymo aikštelė, lyg pakelės stotelė, kurios centre čia apsilankęs žmogus. Prieš atidengiant skulptūrą meras V. Dačkauskas priminė K. Antanavičiaus gyvenimą, jo veiklos reikšmę Lietuvai. Vaikystės prisiminimais apie signatarą dalijosi jį pažinojęs Tarybos narys Česlovas Tarvydas. K. Antanavičiaus kolega M. Stakvilevičius pasakojo apie tvirtą signataro būdą, jo gebėjimą išlikti nepalenkiamam ir sąžiningam pačiam sau ir Tėvynei. Signataro dukra Rasa džiaugėsi susirinkusiųjų gausa ir dėkojo ne tik už skulptūrą, bet ir už nuolatinį bendravimą ir bendradarbiavimą ją kuriant. K. Antanavičius gimė 1937 m. lapkričio 25 d. Kretingos apskrities Veiviržėnų valsčiaus Balsėnų kaime. Baigė Šilalės vidurinę mokyklą. 1955 metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą ir 1959 metais jį baigė su pagyrimu. 1968 metais apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir pradėjo dirbti Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), jame darbavosi daugiau nei 20 metų. 1969-aisiais įkūrė Valdymo sistemų mokslo tyrimo laboratoriją ir iki 1986 metų jai vadovavo. 1977 metais apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. 1980 metais jam suteiktas ekonomikos daktaro laipsnis, o 1982 metais profesoriaus vardas. 1982 metais jis išrinktas VISI Statybų valdymo katedros vedėju. 1986 metais ėmė dirbti Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute Ūkio mechanizmo skyriaus vedėju. Nuo 1987 metų kūrė ir gynė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją, rengė sovietinės ekonomikos transformavimo į rinkos ekonomiką projektus, dalyvavo kuriant Sąjūdį, buvo išrinktas Sąjūdžio tarybos ir Sąjūdžio seimo nariu, rengė ir vadovavo Sąjūdžio ekonominėms programoms, paruošė Lietuvos ekonomikos reformos įstatyminę bazę. 1989 metais, kaip Sąjūdžio kandidatas, Vilniaus Spalio nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990 metų pradžioje Vilniaus miesto 13-oje rinkimų apygardoje išrinktas LR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1992 metais Gargždų rinkimų apygardoje išrinktas Seimo nariu. Nuo pat darbo LR Aukščiausioje Taryboje pradžios buvo Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Nusivylęs Seimo darbu 1994 metais iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų atsistatydino. Jo kadencija Seime baigėsi 1996 metais. Dirbdamas Aukščiausioje Taryboje ir Seime, parengė daugiau kaip šimtą įstatymų, Seimo nutarimų projektų, Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir plėtojimo metmenis. Nuo 1997 metų rudens dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakultete, 19961998 metais dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute. Mirė 1998 m. balandžio 16 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės informaciją
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |