Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Bibliotekų metai

Apie 15 metų su Galina Dauguvietyte

Apie pažintį su Galina Dauguvietyte pasakoja Inga Liutkevičienė

PANEVĖŽYS. Paskutinę lapkričio dieną Viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) sukvietė į panevėžietės žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?” pristatymą. Žurnalistė per 15 darbo ir draugystės metų pažino aktorę, režisierę ir scenaristę iš arti, parašė keturias didžiulio populiarumo sulaukusias knygas – „Perpetuum mobile“, „Post scriptum“, „Dialogai su savimi“ ir naujausią – „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“. Tad nenuostabu, kad yra vadinama G. Dauguvietytės biografe.

I. Liutkevičienė teigė nesitikėjusi, kad šiame mieste G. Dauguvietytė taip mylima, jos ilgesys sukviečia sausakimšas sales. Pradėdama renginį ji paprašė tylos minute pagerbti režisierę. Susirinkusieji išgirdo viešnios pasakojimus apie G. Dauguvietytę, pamatė niekur iki šiol nedemonstruotas archyvines jos ir šeimynykščių – senelio, tėčio su abiejomis žmonomis, netikrų seserų su vaikais – nuotraukas. Jų fone skambėjo Galinos balso įrašas, kuriame ji aptaria besikeičiančius laikus ir madas. „Manęs dažnai klausia, kam reikėjo ketvirtos knygos. Juk jau trys parašytos, rodos, viskas išpasakota..?“ Tačiau paskutinioji – tikroji Galinos biografija, apie tokią ją, kokią ne kiekvienam buvo lemta pažinti“, – sakė autorė.

Netrukus pasipylė šmaikštūs pasakojimai su dar nežinomomis detalėmis apie režisierės gyvenimą. Inga atskleidė, kaip Galina rūpinosi savo figūra, mėgo puoštis, skaityti istorines ir biografines knygas, ir... rūkyti „Prima“ cigaretes. I. Liutkevičienė pasakojo ir apie tai, kad jos tėtis režisierius Borisas Dauguvietis buvo jai autoritetas, kad ne viskas, ką Galina pasakodavo televizijos laidose, buvo tiesa. „Ji mėgo dalykus pagražinti, paaštrinti. Ir daug kas ant to kabliuko pakibdavo! Ne viską reikėjo priimti už gryną pinigą. Juk ji buvo aktorė“, – šypsojosi viešnia ir prisiminė aštrų G. Dauguvietytės liežuvį. „Kai mes bendravome, daugiausia režisierė juokavo apie mano pilną figūrą. Kartą yra pasakiusi, kad mano veidas visuomet dailiai, jaunatviškai atrodys, nes oda apsitempusi ant veido lašinių. Arba, paskambinusi į namus ir neradusi, paklausė mano vyro, ką šis veikia. Tas atsakęs, kad verda sriubą. Tuomet tarusi: „Tu ne sriubą virk, o eik durų platinti“. Net pačiam prezidentui Algirdas Brazauskui su žmona yra iš peties rėžusi, kad ji žinanti, jog Kristina skaniai gamina, tačiau reikia ramintis, nes Algirdas jau į žmogų nebepanašus“, – pasakojo I. Liutkevičienė.

Renginio dalyviai išgirdo dar daug įdomių detalių apie netikras Galinos seseris, jos 80 metų saugotus leopardo kailinius ir kitų faktų, anekdotinių situacijų. Žurnalistė prabilo ir apie paskutinį G. Dauguvietytės norą. Pirmiausia, moteris norėjusi, kad jos pelenus išpiltų į Nemunėlį, tačiau persigalvojo, nes ji, – mat ne kokia turistė, jog keliautų upeliu nežinia kur... Galiausiai apsisprendė, jog amžino poilsio turi atgulti Dauguviečiuose – savo gimtinėje. Jos valia buvo įvykdyta – palaikai ilsisi po tėčio sodintu klevu.

Knygos pristatymas buvo atviras, ryškus, atspindintis G. Dauguvietytės asmenybę. Renginio dalyviai nepraleido galimybės įsigyti pristatytą leidinį. Nenuostabu, kad po įdomaus autorės pasakojimo visos knygos buvo išgraibstytas.

Indrė Lašinytė

Živilės Snicorytės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“