2016 m. gruodžio 30 d.    
Nr. 49
(2217)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Katalikiška spauda priartina prie Dievo

Nors namuose turime radiją, televiziją, kompiuterius ir pagrindinę mums reikalingą informaciją gauname šiais kanalais, tačiau turbūt dažnas pagal finansines galimybes dar prenumeruoja arba perka įvairius laikraščius, žurnalus. Belieka pasidžiaugti, kad esame skaitanti, viskuo besidominti tauta. Už tai turime būti dėkingi anų laikų šviesuoliams, žodžiu ir „druka“ puoselėjusiems mūsų gimtąją kalbą, bei knygnešiams, kaimiškų mokyklų daraktoriams, kurie pirmieji ir bene labiausiai rūpinosi, kad mūsų tauta, nenukrypdama į rusifikaciją, visapusiškai lavintųsi tik gimtąja lietuvių kalba.

Džiugu, kad mūsų namuose šalia įvairių pasaulietinių leidinių atsiranda vietos ir katalikiškai spaudai: „XXI amžiui“, „Artumai“, „Kelionei su bernardinais“, „Žodžiui tarp mūsų“, „Tėvo Pijaus balsui“, „Saleziečių žinioms“, „Magnificat“ ir dar kai kuriems kitiems. Atsiradus Lietuvos radijo „Mažajai studijai“, ištisą parą veikiančiam „Marijos radijui“ šiek tiek sumažėjo katalikiškos spaudos poreikis. Bet kiekvienas katalikas turėtų suprasti, kad katalikiškos radijo laidos, transliuojamos per radiją arba televiziją, nors jos yra įdomios, patrauklios ir naudingos, bet laikinos, vienkartinės – išgirdai ir pamiršai. Katalikiška spauda turi išliekamąją vertę visam laikui – ją visada galima atsiversti, patikusį straipsnį dar kartą perskaityti, pastudijuoti, apmąstyti... Taigi užsiprenumeravę arba prie bažnyčios įsigiję katalikišką leidinį turi amžiną dalyką. Jį gali palikti ateinančioms kartoms.

Jau daugiau kaip 20 metų be jokio atlygio propaguoju ir platinu „XXI amžių“, „Artumą“, anksčiau leistus žurnalus „Katalikų pasaulis“, „Sandora“, vaikams skirtą laikraštuką „Kregždutė“, kurį labai mėgo buvę mano auklėtiniai, kai dar mokytojavau Šilalės rajono Padievyčio pagrindinėje mokykloje. Jie noriai viską „Kregždutėje“ perskaitydavo, patys siuntė savo rašinukus, eilėraštukus, piešinukus. Daugybę jų rašinių, piešinukų, juokučių yra išspausdinusi „Kregždutė“. Kai praėjusiais metais buvau pakviestas į vienos mano buvusios pradinukų laidos susitikimą (dabar jie jau užaugę, sukūrę savo šeimas), mano buvę auklėtiniai pirmiausiia prisiminė „Kregždutę“: kaip ją skaitė, siuntė savo rašinukus, eilėraščius, rebusus, o visa tai išspausdindavo, labai apsidžiaugdavo. Nuoširdžiai atsiliepta apie „Kregždutę“ ir po daugelio metų, kai šis laikraštukas jau seniai nebeleidžiamas. „Gaila „Kregždutės“, labai mums gaila“, – vos ne su ašaromis akyse dūsavo mano buvę auklėtiniai, itin uolūs „Kregždutės“ skaitytojai, patys bendradarbiavę šiame vaikams skirtame katalikiškame leidinyje, kurį iki šiol prisimena ir dabar savo vaikams tik senus jos numerius parodyti gali.

Nelengva katalikiškų leidinių redakcijoms, kai pernelyg mažas prenumeratorių skaičius!.. Pagaliau kiekvienas iš mūsų turėtume suprasti, kad su kiekvienu užsiprenumeruotu arba nupirktu katalikišku leidiniu pats Dievas ateina į mūsų namus, todėl mylėkime, branginkime katalikišką spaudą, kuri, turtindama mūsų davasinį pasaulį, veda mus visus prie sąmoningo ir gilaus tikėjimo!..

Netrukus į mūsų duris pasibels Naujieji metai. Būtina kiekvienam katalikui nedelsiant užsiprenumeruoti katalikišką spaudą – vieną arba kelis leidinius. Kiekvienam katalikui privalu su jais draugauti, nes jie įdomūs, patrauklūs, dvasingi, visapusiškai turtinantys mūsų, katalikų, pasaulį.

Kadangi, mano manymu, „XXI amžius“ viską išsamiai aprašo, todėl jis turėtų būti ant kiekvieno kataliko stalo! Tad skubiau bėkime į prenumeratos užsakymo skyrius, kad spėtume atlikti šią kilnią kataliko pareigą. Užsakykime jį nors mėnesiui dovanų ir savo giminei, bičiuliui, kaimynui.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija