Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kūrybinio polėkio vyskupas

Zigmas Tamakauskas

Vyskupas Eugenijus Bartulis pristato 2017 metų kalendorių Vido Venslovaičio nuotrauka

Lapkričio 6 dieną, po vakarinių šv. Mišių, Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos Konferencijų salėje įvyko Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2017 metų kalendoriaus pristatymas.

Pradžioje kiek žvilgterėkime į vyskupo asmenybę, jo nueitą gyvenimo kelią. Gimė 1949 m. gruodžio 7 d. daugiavaikėje šeimoje, 1968 metais baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, dabar turinčią Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro vardą. Dvejus metus praleido sovietinėje kariuomenėje, stengėsi brandinti jau mokyklos suole praktikuotą fotografijos meną. Jausdamas savo pašaukimą dvasiniam gyvenimui, penkerius metus studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1976 m. gegužės 30 d. įšventintas į kunigus. Dešimt metų darbavosi vikaru įvairiose Lietuvos vietose, paskiausiai Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Trejus metus klebonavo Deltuvos ir Bukonių parapijose. Skleisdamas didelę meilę ir gyvojo tikėjimo žodį visur pasižymėjo dideliu stropumu, darbštumu ir atidumu žmonėms. Stengėsi ne tik gražinti savo tarnystės vietų bažnyčias, bet savo atliekamų kilnių darbų pavyzdžiu stiprinti Bažnyčios dvasinius pamatus. Atgimstant Lietuvai, lankantys Kauno Arkikatedrą žmonės labai nudžiugo, kad jų mylimas kunigas Eugenijus 1989 metais vėl sugrįžo į šią šventovę. Grįžo jau atlikti aukštesnes – Katedros administratoriaus ir Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio – pareigas. 1995 metais tapo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, stropiai rūpinosi bažnyčios atstatymo darbais, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo joje studijuojančių klierikų dvasios vadovas. Čia buvo pastebėtas ne tik administracinis, bet pedagoginis talentas – 1996 metais paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi.

Kartu su vyskupu apie karitiečius

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Telšių vyskupijos parapijų kunigai ir klebonai su Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ. Dešinėje – Telšių vyskupijos „Carito“ direktorius kun. Antanas Gutkauskas

Gruodžio 15-ąją į Šilalę atvyko visų Šilalės dekanato parapijų kunigai, katalikiškų organizacijų vadovai aptarti per 2016 metus nuveiktus darbus karitatyvinėje, sielovadinėje bei kitose veiklose. Pirmiausia, dalyvaujant Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ bei jį atlydėjusiems Telšių vyskupijos institucijų kunigams, drauge su Šilalės dekanato kunigais vyko Šilalės dekanato parapijų vizitacijos rezultatų aptarimas. Paskui vysk. J. Boruta SJ su broliais kunigais Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje aukojo šv. Mišias. Vyskupo pasakyta homilija įkvėpė užmojį naujiems darbams, o ypač sielovadinei veiklai.

Metinė vysk. J. Borutos SJ vizitacija pratęsta jaukiuose Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos namuose. Čia „vairą“ į savo rankas perėmė Telšių vyskupijos „Carito“ direktorius, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Antanas Gutkauskas. Drauge su vyskupu jis aptarė aktualiausius nūdienos karitatyvinės veiklos reikalus. Pasidžiaugta ir Šilalės parapijos „Carito“ veikla, kuriai 14 metų vadovauja sąžininga, pareiginga bei sumani Morta Jadvyga Romienė, kuri dar yra parapijos pastoracinės tarybos narė, įvertinta „Auksinės gilės“ ir kitais apdovanojimais. Jai uoliai talkina: Elena Andrijauskienė, Zoselė Musvycienė, Vanda Tverijonienė ir Kazytė Judvytienė. Dar yra ir pulkelis savanorių – pagalbininkių. Moterys nesėdi vien „Carito“ patalpose, o su labdara važinėja net į atokiausius kaimus: Keberkščius, Upyną, Drobūkščius, Kaltinėnus, Pajūralį... Šitaip keliaujant su manta, suvokiamas vargingas žmonių gyvenimas. Pasak „Carito“ pirmininkės M. J. Romienės, šioje veikloje svarbu atjauta, suvokimas, kam ko reikia. Bet bene visų svarbiausias yra sąžiningumas. Šalia karitatyvinės veiklos, Šilalės parapijos moterys, susibūrusios į maldos grupelę, penktadieniais meldžiasi už savo ir „Carite“ besilankančias šeimas ir jų vaikus. Pasak M. J. Romienės, malda – galingas ginklas ir karitatyvinėje veikloje.

Adventinė kelionė į Vilnių

Panevėžiečiai Vilniuje, Katedros aikštėje, prie Kalėdų eglės

Palydint rudenį ir pasitinkant žiemą mus visus užklumpa susikaupimo ir apmąstymo metas – Adventas. Laukiame Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Šilagalio kultūros centro ,,Šarmos“ folkloro kolektyvas kartu su Panevėžio skyriaus Sausio 13-osios brolijos nariais ir neįgaliaisiais, palydėti brolijos pirmininko Rimanto Čergelio, su giesmėmis ir maldomis išvyko į sostinę.

Pirmiausia buvo aplankytas ir apžiūrėtas Tuskulėnų Rimties parko memorialinis kompleksas, kuris įkurtas Tuskulėnų dvare. Klasicizmo stiliaus rūmai pastatyti 1825 metais, tuo pačiu metu suformuotas ir parkas. 1994 metais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo užkasti 1944–1947 metais Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime, nužudyti žmonės. Atliekant archeologinius tyrimus, rastos 45 duobės su 724 žmonių palaikais. Tik 59 žmonių palaikai indentifikuoti. Ekspozicija atskleidžia, kaip represinės struktūros – karo tribunolai – susidorojo net su 15 tautybių žmonėmis. Čia buvo nužudyti 559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, 38 vokiečiai, 32 baltarusiai ir kiti, kurie be kaltės už tai, kad neįtiko represinėms struktūroms, buvo nuteisti mirties bausmėmis ir žiauriai nužudyti. Tarp nužudytųjų buvo 206 antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 43 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai ir 32 lenkų pogrindžio Armijos Krajovos kovotojai. Po ekskursijos į kapines, gidės pasakojimų aplankyta Antakalnio kapinėse besiilsinčių laisvės gynėjų amžinojo poilsio vieta. Uždegtomis žvakelėmis, maldomis, giesmėmis, eilėmis ir tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas.