Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Romos Kurijos reforma Kalėdų slėpinio kontekste

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikinasi su Romos Kurijos kardinolais

Popiežius Pranciškus kalėdinėje kalboje Romos Kurijos kardinolams kartu su Viešpaties Gimimo šventei būdingais palinkėjimais buvo susitelkta į svarbiausią jo pontifikato bruožą – esminį Šventojo Sosto institucijų atnaujinimą. „Švelnioje ir nenugalimoje dieviškojo Kūdikio Kristaus veido šviesoje šio mūsų kasmetinio susitikimo metu pasirinkau kalbėti apie Romos kurijos reformą, – sakė Šventasis Tėvas gruodžio 22 dieną į Apaštališkuosius rūmus susirinkusiems Vatikano centrinės administracijos bendradarbiams. – Manau, kad tikslinga ir teisinga pasidalinti mintimis apie tos reformos eigą, išryškinti principus, kuriais vadovaujamasi, apie jau priimtus sprendimus, o visų pirma apie logiką, kuri glūdi už kiekvieno padaryto ar ateityje daromo žingsnio“. Kalėdų logika – Dievas pasirinko gimti Kūdikiu, kadangi norėjo būti mylimas, – sugriauna pasaulio logiką, galingųjų mentalitetą, fariziejų mąstymo būdą, paremtą kazuistinėmis ir deterministinėmis sąvokomis. Tai svarbu pabrėžti, žinant, kad minėtų reformų centre yra Kristus, kad galutinis tų permainų tikslas – siekti, jog Geroji Naujiena būtų dar džiugiau ir drąsiau skelbiama visiems, ypač mažiesiems, silpniesiems ir nutolusiems. Skelbiama, atsižvelgiant į mūsų laikų ženklus ir gyvybiškus šiandienos žmonių poreikius, suteikiant vertingą pagalbą apaštalo šv. Petro įpėdinio visuotinėje ir aukščiausioje tarnystėje stiprinti brolių tikėjimą. Kalboje pripažinęs, jog, kaip ir buvo laukta, šiame kelyje sutinkamas įvairiopas pasipriešinimas, popiežius Pranciškus reiškė viltį, kad sunkumai bus galiausiai įveikti.

Į Naujuosius metus – su iškiliuoju kankiniu

Kun. Vytenis Vaškelis

Laiko tėkmė paradoksali. Kai pagalvojame, kiek mes jau turime metų ir kiek trumpai gali gyventi tas kūdikėlis, kurio gyvybė dėl gimimo komplikacijų kabo ant plauko, pradedame giliau suvokti Dievo žodį, bylojantį, kad „viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena“ (2 Pt 3, 8). Viena senolė sakė: „Kai pasižiūriu atgal, atrodo, kad viskas taip greitai prabėgo lyg nebūčiau gyvenusi, o kažkur sapne pabuvojusi...“

Ši garbinga senjorė, pamačiusi savo raukšlių išvagotą veidą veidrodyje, liudijantį apie buvusius išgyvenimus, ir palyginusi su savo atvaizdu išblukusioje fotografijoje, kuri buvo daryta ankstyvoje jaunystėje, suvokia, kad ne tik jos kūno išorė keičiasi... Būdama tikinti, ji neabejoja, kad Dievo žodžio tiesa visada išsipildo, todėl žmonijos Gelbėtojas po mirties iki begalybės pratęs jos naująją egzistenciją savo artumoje, ir ji nesiliaus Juo žavėtis... Jis ten esančiuosius taip stebins savo neišsenkančio kūrybingumo grožiu, jog būtų nesuprantamas dalykas, jei žmonės, gyvendami žemėje, nesiruoštų susitikti su įsikūnijusiu Nemirtingumu – Dievo Sūnumi.