|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kūrybinio polėkio vyskupas Zigmas Tamakauskas
Lapkričio 6 dieną, po vakarinių šv. Mišių, Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos Konferencijų salėje įvyko Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2017 metų kalendoriaus pristatymas. Pradžioje kiek žvilgterėkime į vyskupo asmenybę, jo nueitą gyvenimo kelią. Gimė 1949 m. gruodžio 7 d. daugiavaikėje šeimoje, 1968 metais baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, dabar turinčią Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro vardą. Dvejus metus praleido sovietinėje kariuomenėje, stengėsi brandinti jau mokyklos suole praktikuotą fotografijos meną. Jausdamas savo pašaukimą dvasiniam gyvenimui, penkerius metus studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1976 m. gegužės 30 d. įšventintas į kunigus. Dešimt metų darbavosi vikaru įvairiose Lietuvos vietose, paskiausiai Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Trejus metus klebonavo Deltuvos ir Bukonių parapijose. Skleisdamas didelę meilę ir gyvojo tikėjimo žodį visur pasižymėjo dideliu stropumu, darbštumu ir atidumu žmonėms. Stengėsi ne tik gražinti savo tarnystės vietų bažnyčias, bet savo atliekamų kilnių darbų pavyzdžiu stiprinti Bažnyčios dvasinius pamatus. Atgimstant Lietuvai, lankantys Kauno Arkikatedrą žmonės labai nudžiugo, kad jų mylimas kunigas Eugenijus 1989 metais vėl sugrįžo į šią šventovę. Grįžo jau atlikti aukštesnes Katedros administratoriaus ir Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1995 metais tapo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, stropiai rūpinosi bažnyčios atstatymo darbais, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo joje studijuojančių klierikų dvasios vadovas. Čia buvo pastebėtas ne tik administracinis, bet pedagoginis talentas 1996 metais paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi. Su kun. E. Bartuliu susipažinau, kai jis tarnavo Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Su jaunimo būreliu teko būti ir Deltuvoje. Tada kiek netikėtas susitikimas įvyko miestelio Švč. Trejybės bažnyčioje: jos klebonas kun. E. Bartulis, užlipęs ant pastolių, apsitaškęs dažais, restauravo šoninį altorių, gražino šventovę. Paskui nuoširdžiai pasikalbėjome apie bažnyčios ir miestelio istoriją, prisiminėme čia buvusius knygnešius, Lietuvos kariuomenės artilerijos pradžią (2013 metais ant Deltuvos senosios klebonijos pastato atidengta atminimo lenta, kurioje įamžintas pirmasis Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvis 1919 metais, kovojant su įsiveržusia į Lietuvą bolševikų kariuomene). Vadovaujami kun. E. Bartulio, buvome išskleidę savo Trispalvę tarptautiniame beveik šimto kilometrų piligriminiame žygyje iš Paryžiaus Dievo Motinos katedros į Šatro miesto Katedrą. Joje saugoma pasaulio krikščionims brangi relikvija: Dievo Motinos Švč. Mergelės Marijos apsiaustas. Šatro katedra vienas didingiausių religinių statinių Europoje. Šventovė dėl skulptūrų ir vitražų gausos vadinama Prancūzijos akropoliu. Šios nelengvos kelionės metu matėme spinduliuojančią savo vadovo energiją, jutome jo atidumą, draugišką paprastumą bei nuoširdumą. 1997 m. gegužės 28 d. kun. E. Bartulis nominuotas vyskupu. Birželio 29 dieną jo konsekraciją sveikino tikinčiųjų prisirinkusi pilnutėlė Kauno Arkikatedra Bazilika. Naujasis vyskupas buvo paskirtas pirmuoju popiežiaus Jono Pauliaus II įsteigtos Šiaulių vyskupijos vyskupu. Savo vyskupiškame herbe įsirašė: Gaudete semper in Domino. Tai reikštų, kad visuomet reikia džiaugtis Viešpačiu. Šiais žodžiais vyskupas Eugenijus Bartulis vadovaujasi savo dvasinio gyvenimo kelyje. Matydamas jo prakilnius darbus, jo nuoširdaus paprastumo šypseną, ne veltui dažnas jį vadina džiaugsmo vyskupu, skleidžiančiu savo širdies gerumo šviesą ir besidžiaugiančiu kitų teikiama šviesa. Šiauliuose vyskupas atnaujino savo buveinės šventovę Katedrą. Jo iniciatyva įkurti vyskupijos Jaunimo, Katechetikos ir Šeimos centrai, su malda bei giesmėmis rengiami piligrimų žygiai pėsčiomis į Kryžių kalną, Tytuvėnus ir Šiluvą. Aktyvi vysk. E. Bartulio veikla reiškėsi jam būnant Lietuvos karo pajėgų ordinaru. 1999 metais vyskupas išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos nariu, palaiko glaudų ryšį su Šiaulių universitetu. Jo pastangomis universitete įteisinta kapeliono pareigybė, pradėta dėstyti nauja disciplina meninis ugdymas ir tikyba. Universiteto senatas, įvertinęs vyskupo nuopelnus, 2015 metais suteikė jam Šiaulių universiteto garbės daktaro vardą. Nuo 2007 metų jis yra ir Šiaulių miesto Garbės pilietis. Vysk. E. Bartulis nuolat bendrauja su žmonėmis, mėgsta keliones, sportą, fotografiją. Nuo 2007 metų jis leidžia teminius krikščioniškos krypties savo darytų nuotraukų kalendorius, reikalaujančius turėti ne tik meninį skonį, vidinį intelektualumą, bet ir leidybinę nuovoką. Šias savybes jis tikrai turi. Pirmasis jo kalendorius vadinosi Kryžiai Europos kalnuose. 2017 metų kalendorius pavadintas Išganytojo relikvijos ir nusako jo turinį, kurį paryškina prie nuotraukų pridėtos evangelistų Jono, Luko, Morkaus ir Mato rašinių citatos. Kalendoriaus viršelį puošia Išganytojo veido relikvijos, saugomos Italijos Švč. Veido bazilikoje, nuotrauka, tarsi prabildama į mus: Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Tai skarelė su Jėzaus atspaudu, atsiradusiu Kristaus prisikėlimo metu, jam gulint kape. Ši nuotrauka lapkričio mėnesio kalendoriaus lape, cituojant evangelisto Jono evangelijos 20-ojo skirsnio ištrauką: Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos (...). Kalendoriuje pateiktos Turino drobulės, Šventosios taurės, kurią kančios išvakarėse savo rankose laikęs Išganytojas, vinies, kuria prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus (pasak IV amžiuje rašiusių autorių, šv. Elena, radusi ne tik kryžiaus liekanas, bet ir vinis, kuriomis prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus) bei kitos išlikusių istorinių Išganytojo relikvijų nuotraukos. Jos yra padarytos labai subtiliai, su didele meile. Daug kam šios išlikusios Kristaus relikvijos nebuvo žinomos, dabar jos ne vienam praplės akiratį, sustiprins tikėjimą. Kalendoriaus vertę didina jame pateiktos oficialios valstybinės ir religinės šventės, Bažnyčioje minimos įsimintinos dienos, su šventaisiais susiję vardadieniai. Būtų gera, kad kitame kalendoriuje rastume pažymėtus tautinius vardus. Pavyzdžiui, Vytautas susijęs ir su Lietuvos krikštu, jo motina Birutė tautinė legenda... Rugsėjo 8-oji turėtų žymėti ne tik Švč. Mergelės Marijos Gimimo, bet ir Vytauto Didžiojo karūnavimo bei Padėkos dieną (1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, dėkodami Dievui už Lietuvos laisvę, pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč. Mergelei Marijai aktą). Gal turėtų būti pažymėtos ir Laisvės gynėjų (sausio 13), Gedulo ir vilties (birželio 14), Juodojo kaspino ir Baltijos kelio (rugpjūčio 23), Konstitucijos (spalio 25) bei Lietuvos kariuomenės (lapkričio 23) dienos. Žinoma, tai tik pastabėlės, jokiu būdu nesumenkinančios šio kalendoriaus aktualumo bei kokybės. Į susitikimą su vyskupu prisirinko pilnutėlė Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos konferencijų salė. Kalendoriaus autorius vysk. E. Bartulis kalbėjo apie jo išleidimo sumanymo aplinkybes, turinį, pasidžiaugė atėjusių žmonių gausa, kvietė atnaujinti savo širdis, kad visi galėtume džiaugtis būdami Kristaus vaikai. Susirinkusiems savo giesmėmis ir poezijos posmais prabilo Kauno sakralinės muzikos mokyklos įkūrėjos, žinomos chorvedės ir pedagogės Nijolės Jautakienės suburtas vokalinis ansamblis Pastoralė. Šis susitikimas buvo dvasinio pakylėjimo ir krikščioniškos vienybės šventė. Baigiantis jai, vyskupas palaiminęs visus, palinkėjo ir Dievo laiminamų 2017 metų. Mes Jo Ekscelencijai vyskupui Eugenijui linkėkime Dievo palaimos, kuo geriausios sveikatos, daug gražių kūrybinių darbų, puošiant Lietuvą dvasinio atgimimo žiedais. Vysk. E. Bartulis savo kalendorių vėliau pristatė dar keliose Lietuvos vietose.
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |