|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui 80 metų
Vasario 1-ąją kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukako 80 metų. Vilniaus arkivyskupas emeritas, vienintelis Kardinolų kolegijos Popiežiaus senato narys iš Lietuvos, ligi jubiliejinės sukakties buvo tarp Kardinolų kolegijos pilnateisių narių, galinčių rinkti Popiežių. Teisė rinkti Popiežių tradiciškai priklausydavo visiems kardinolams iki gyvos galvos. Popiežius pal. Paulius VI 1970 metų sprendimu vienus kardinolus išskyrė iš konklavos, įvesdamas taisyklę, tapusią nauja tradicija: kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų, nebedalyvauja konklavose. Konklavos balsavimo taisykles peržiūrėję ir pakoregavę popiežiai patvirtinto, jog teisė rinkti Popiežių priklauso Šventosios Romos Bažnyčios kardinolams, išskyrus tuos, kuriems dieną prieš Popiežiaus mirtį, arba dieną prieš Apaštalų Sosto vakavimo pradžią, jau būtų sukakę 80 metų. Kardinolas A. J. Bačkis, būdamas Vilniaus arkivyskupu metropolitu, du kartus dalyvavo Popiežiaus rinkimuose: mirus šv. Jonui Pauliui II 2005 metais ir popiežiui Benediktui XVI pasitraukus iš Petro Sosto įpėdinio pareigų. Kaune gimęs kardinolas A. J. Bačkis, įšventintas Kauno arkivyskupijos kunigu Romoje 1961 m. kovo 18 d., po kelerių metų kunigiškos tarnystės JAV užsienio lietuvių sielovadoje, grįžo į Romą, pašauktas į Bažnyčios diplomatus. Tarnavo popiežiaus diplomatijoje Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje ir Nigerijoje. 1979 metais, nepraėjus metams po popiežiaus Jono Pauliaus II išrinkimo, tapo vienu iš vyriausių Vatikano valstybės pareigūnų: antruoju asmeniu užsienio reikalų sferoje pagal tuometinę Sekretoriato struktūrą Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos pasekretoriu, Vatikano diplomatijos vadovo kardinolo Akilės Silvestrinio (Achille Silvestrini) artimu bendradarbiu. Po dešimtmečio tarnystės Romoje metų, A. J. Bačkiui pavestos naujos pareigos užsienyje: Apaštališkojo pronuncijaus Olandijoje. Į šią misiją jis išvyko paties popiežiaus šv. Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu 1988 m. spalio 4 d. Šv. Petro bazilikoje. Netrukus ir nelauktai įvykus vienam iš svarbiausių praėjusio amžiaus istorinių poslinkių taikingam Sovietų Sąjungos ir ją valdžiusios totalitarinės ateistinės santvarkos žlugimui, Popiežius pavedė A. J. Bačkiui vėl naują misiją: atgaivinti nenutrūkusius, tačiau išoriškai prigesintus Šventojo Sosto ir Lietuvos valstybės santykius, pertvarkyti Lietuvos bažnytinę provinciją į ją įtraukiant Vilniaus kraštą ir vadovauti Vilniaus arkivyskupijai, ypatingai nukentėjusiai nuo sovietinės antireliginės prievartos. 2001 m. vasario 21 d. A. J. Bačkis buvo paskirtas kardinolu. Vilniaus arkivyskupo metropolito pareigas jis ėjo dvidešimt vienerius metus, iki 2013 metų, kai popiežius Pranciškus, priimdamas prašymą dėl amžiaus, atleido jį iš ganytojo pareigų. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino kardinolą A. J. Bačkį garbingo 80-ies metų jubiliejaus proga. Sveikinime šalies vadovė pabrėžė, kad tai dvasininkas, visada randantis kelią į tikinčiųjų širdis, ieškančias meilės, atjautos, supratimo ir žmogiškojo artumo. Prezidentės teigimu, Katalikų Bažnyčia Lietuvos nepriklausomybės aušroje, kada visiems ypač reikėjo padrąsinimo ir vilties, tikėjimo laisve ir jos idealais, buvo moralinė atrama ir stiprybės šaltinis. Anot šalies vadovės, savo nuoširdžia veikla ir ištikima tarnyste kardinolas visuomet siekė įkvėpti žmones, telkti visuomenę ir puoselėti jos santarvę. Prezidentė kardinolui A. J. Bačkiui padėkojo už atsidavimą, tikėjimą savuoju pašaukimu, už asmenines pastangas stiprinant pamatines krikščioniškas vertybes ir palinkėjo kuo geriausios sveikatos, kasdienės energijos ir tvirtybės.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |