|
Drąsiai atsiliepti į iššūkius
Popiežius Pranciškus paskyrė naują Opus Dei prelatą
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus su naujuoju
Opus Dei prelatu
monsinjoru Fernandu Okarisu
|
Užtikrindamas svarbios Katalikų Bažnyčios struktūros personalinės Opus Dei prelatūros vadovavimo tęstinumą, popiežius Pranciškus naujuoju jos prelatu paskyrė 72 metų ispaną monsinjorą Fernandą Okarisą Banją (Fernando Ocariz Ba¹a), iki šiol ėjusį vikaro augziliaro pareigas. Šis paskyrimas įvyko sausio 23-iąją, tą pačią dieną, kai Romoje susirinko apie pusantro šimto Opus Dei generalinio suvažiavimo delegatų iš dvidešimties pasaulio regionų ir kaip tik monsinjorą F. Okarisą pasirinko gruodį mirusio prelato vyskupo Chavjero Ečevarijos Rodrigeso (Javier Echevaria Rodriguez) įpėdiniu. Iškilmingas naujojo vadovo ingresas įvyko pagrindinėje Opus Dei prelatūros Romos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje praėjusį penktadienį, sausio 27 dieną. Beveik prieš devynis dešimtmečius (1928 metais) šventojo Chozė Marijos Eskrivos de Balagero (Jose Maria Eskriva de Balaguer) įkurtas Opus Dei (liet. Dievo darbas) sąjūdis, skelbiantis žmogaus būties sušventinimo devizą, kuriam 1982 metais popiežius Jonas Paulius II suteikė asmeninės prelatūros, naryste, o ne teritorija grindžiamos diecezijos, statusą, savo padalinius turi 69-iose pasaulio šalyse. Dabar jos nariai yra 94 tūkstančiai katalikų, beveik šimto tautų (92 tūkstančiai pasauliečių ir 2 tūkst. dvasininkų) atstovai. Jie vykdo Steigėjo iškeltą misiją savuoju liudijimu priminti ir paskatinti visus Kristaus išpažinėjus žengti šventumo keliu savojo gyvenimo ir veiklos aplinkoje, taip prisidėti prie Evangelijos skelbimo ir socialinės pažangos. Nuo 1994 metų su Lietuvos vyskupų laiminimu Opus Dei veikia ir mūsų šalyje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaišiadoryse). Naujasis Opus Dei prelatas monsinjoras F. Okarisas, lydėdamas vyskupą Ch. Ečevariją, Lietuvoje lankėsi jau keturis kartus.
|
|
Esame druska ir šviesa?
Kun. Vytenis Vaškelis
Jėzus sako: Jūs žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 1314). Druska saugo mėsą nuo sugedimo, o jos dvasinis sūrumas žmones nuo apgaulingo nuodėmių saldumo pinklių. Koks mūsų širdžių druskos sūrumas? Prisimindami medikų rekomendacijas, valgydami druskos vengiame, nes jos pakankamai (kartais net ir per daug) žmogaus organizmas gauna iš natūralių maisto produktų. Bet dvasiniame gyvenime be druskos, tirpdančios kalčių šlakus, negalėtume būti skaidrūs Jo šviesolaidžiai. Senajame Testamente druska simbolizavo išrinktosios tautos draugystės su savo Dievu santykį (Kun 2, 13) ir turėjo išvalomąją reikšmę, nes kai Eliša Elijo įpėdinis subėrė į užterštą šaltinio vandenį druską, vanduo tapo sveikas (2 Kar 2, 1922). O Naujajame Testamente druskos metafora išreiškia krikščionių ištirpimą Viešpatyje, nes per Krikštą taip artimai susivienijame su Dievu, kad tampame Jo įvaikiais (Rom 8, 15), pašauktais tarnauti vieni kitiems su meile (Gal 5, 13).
|
|
|