2017 m. vasario 3 d.    
Nr. 5
(2222)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kupiškėnų „Cantus Vita“ kalėdiniame festivalyje Ukrainoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš „Hala“ koncertą. Centre stovi
„Cantus Vita“ giesmininkai.
Antros eilės dešinėje pirmasis –
choro vadovas Marijanas Remeikis

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui bei jo įkūrėjui, vieninteliam ukrainiečiui, kanonizuotam Šventojo Tėvo, Šventajam Juozapatui (Ivanui Kuncevičiui, 1580–1623) 2017 metais numatyti įvairūs renginiai: mokslinės konferencijos, paskaitos visuomenei, knygų pristatymai, parodos, festivaliai, koncertai. 400 metų jubiliejus bus minimas įvairiuose Ukrainos miestuose, vienuolynuose, be abejo, ir Lietuvoje. Pagrindinis šventinis renginys rugsėjį vyks Ukrainos sostinėje Kijeve. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – Rytų (Graikų) apeigų katalikų ordinas, 1617 metais įkurtas Lietuvoje, įgyvendinęs 1596 metais priimtos Brastos Bažnytinės unijos nutarimus, todėl Rytų apeigų katalikai dar vadinami unitais.

Festivaliai „Kalėdos Maizliuose“


Klaipėda atidarė kultūros sostinės metus

Žiemiška Klaipėda kartu su gausia miesto bendruomene, garbingais svečiais ir tūkstantine šventės savanorių komanda, pradėjo simbolinę Kultūros sostinės metų kelionę. Drąsi, ryški, šviesi ir ryžtinga – tokia Klaipėda priėmė garbingą titulą iš Telšių, leisiantį dar aktyviau stiprinti kultūrinę miesto poziciją ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.

Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas oficialaus priėmimo Klaipėdos miesto rotušėje metu sveikino įsipareigojimus perėmusį merą Vytautą Grubliauską ir perdavė jam bei visai kultūros darbuotojų komandai tikrą žemaitišką rankų darbo dovaną. „Dovanojame Jums šiltą, garuojančią duoną, simboliškai perduodami dar visai šviežią Lietuvos kultūros sostinės titulą. Tikimės, prisidėsime prie to, kad per šiuos metus netrūktų energijos idėjoms ir Jūsų šviečiantis uostas niekada neužšaltų“, – juokavo Telšių rajono vadovas.


Vakarų Lietuvos bažnytinių chorų giesmių festivalis bažnyčioje

KLAIPĖDA. Sausio 7-ąją renesanso laikotarpio giesme „Laudate nomen Domini, vos servi Domini; ab ortu solis usque ad occasum ejus“ (Šlovinkite vardą Viešpaties jūs, tarnai Viešpaties; nuo patekėjimo saulės iki nusileidimo jos) Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje vyko VIII Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalis, kurį rengė Klaipėdos miesto chorų bendrija „Aukuras“ (tarybos pirmininkas – docentas Algirdas Šumskis) kartu su Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčia (Klaipėdos dekanato dekanas – klebonas kan. Vilius Viktoravičius).

Kalėdinių giesmių festivalyje dalyvavo šaunus giesmininkų būrys. Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios Sumos choras (vadovas ir vargonininkas – Mindaugas Gudžiūnas), Klaipėdos Šv. Juozapo darbininko parapijos Sumos choras (vadovė ir vargonininkė – Birutė Šidlauskienė) ir Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios Sumos choras (vadovė ir vargonininkė – Laura Gedgaudaitė, dirigentė – Svetlana Ryžkova). Galime sakyti, kad šie kolektyvai jau yra festivalio senbuviai. Buvo dalyvaujančių pirmą kartą – Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios sakralinės renesanso polifonijos ansamblis „DecOrata“, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras (vadovė ir vargonininkė – Ernesta Dargužienė), Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Sumos choras (vadovai – Irena Bakanauskienė ir Stepas Bidva), Skuodo rajono kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vaivorykštė“ (vadovė – Kristina Rimienė), Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios Sumos choras (vadovai – Kornelijus Luotė ir Pranciškus Alseika). Kartu su Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios Sumos choru giedojo grupelė Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios vaikų ir jaunimo choro (vadovė – Svetlana Ryžkova).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija