Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui – 80 metų

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis Pivašiūnuose Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Vasario 1-ąją kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukako 80 metų. Vilniaus arkivyskupas emeritas, vienintelis Kardinolų kolegijos – Popiežiaus senato narys iš Lietuvos, ligi jubiliejinės sukakties buvo tarp Kardinolų kolegijos pilnateisių narių, galinčių rinkti Popiežių. Teisė rinkti Popiežių tradiciškai priklausydavo visiems kardinolams iki gyvos galvos. Popiežius pal. Paulius VI 1970 metų sprendimu vienus kardinolus išskyrė iš konklavos, įvesdamas taisyklę, tapusią nauja tradicija: kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų, nebedalyvauja konklavose. Konklavos balsavimo taisykles peržiūrėję ir pakoregavę popiežiai patvirtinto, jog teisė rinkti Popiežių priklauso Šventosios Romos Bažnyčios kardinolams, išskyrus tuos, kuriems dieną prieš Popiežiaus mirtį, arba dieną prieš Apaštalų Sosto vakavimo pradžią, jau būtų sukakę 80 metų. Kardinolas A. J. Bačkis, būdamas Vilniaus arkivyskupu metropolitu, du kartus dalyvavo Popiežiaus rinkimuose: mirus šv. Jonui Pauliui II 2005 metais ir popiežiui Benediktui XVI pasitraukus iš Petro Sosto įpėdinio pareigų.

Drąsiai atsiliepti į iššūkius

Popiežius Pranciškus paskyrė naują „Opus Dei“ prelatą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su naujuoju „Opus Dei“ prelatu monsinjoru Fernandu Okarisu

Užtikrindamas svarbios Katalikų Bažnyčios struktūros – personalinės „Opus Dei“ prelatūros vadovavimo tęstinumą, popiežius Pranciškus naujuoju jos prelatu paskyrė 72 metų ispaną monsinjorą Fernandą Okarisą Banją (Fernando Ocariz Ba¹a), iki šiol ėjusį vikaro augziliaro pareigas. Šis paskyrimas įvyko sausio 23-iąją, tą pačią dieną, kai Romoje susirinko apie pusantro šimto „Opus Dei“ generalinio suvažiavimo delegatų iš dvidešimties pasaulio regionų ir kaip tik monsinjorą F. Okarisą pasirinko gruodį mirusio prelato vyskupo Chavjero Ečevarijos Rodrigeso (Javier Echevaria Rodriguez) įpėdiniu. Iškilmingas naujojo vadovo ingresas įvyko pagrindinėje „Opus Dei“ prelatūros Romos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje praėjusį penktadienį, sausio 27 dieną. Beveik prieš devynis dešimtmečius (1928 metais) šventojo Chozė Marijos Eskrivos de Balagero (Jose Maria Eskriva de Balaguer) įkurtas „Opus Dei“ (liet. „Dievo darbas“) sąjūdis, skelbiantis žmogaus būties sušventinimo devizą, kuriam 1982 metais popiežius Jonas Paulius II suteikė asmeninės prelatūros, naryste, o ne teritorija grindžiamos diecezijos, statusą, savo padalinius turi 69-iose pasaulio šalyse. Dabar jos nariai yra 94 tūkstančiai katalikų, beveik šimto tautų (92 tūkstančiai pasauliečių ir 2 tūkst. dvasininkų) atstovai. Jie vykdo Steigėjo iškeltą misiją – savuoju liudijimu priminti ir paskatinti visus Kristaus išpažinėjus žengti šventumo keliu savojo gyvenimo ir veiklos aplinkoje, taip prisidėti prie Evangelijos skelbimo ir socialinės pažangos. Nuo 1994 metų su Lietuvos vyskupų laiminimu „Opus Dei“ veikia ir mūsų šalyje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaišiadoryse). Naujasis „Opus Dei“ prelatas monsinjoras F. Okarisas, lydėdamas vyskupą Ch. Ečevariją, Lietuvoje lankėsi jau keturis kartus.

Esame druska ir šviesa?

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus sako: „Jūs – žemės druska ir pasaulio šviesa“ (plg. Mt 5, 13–14). Druska saugo mėsą nuo sugedimo, o jos dvasinis sūrumas žmones – nuo apgaulingo nuodėmių saldumo pinklių. Koks mūsų širdžių druskos sūrumas? Prisimindami medikų rekomendacijas, valgydami druskos vengiame, nes jos pakankamai (kartais net ir per daug) žmogaus organizmas gauna iš natūralių maisto produktų. Bet dvasiniame gyvenime be druskos, tirpdančios kalčių šlakus, negalėtume būti skaidrūs Jo šviesolaidžiai.

Senajame Testamente druska simbolizavo išrinktosios tautos draugystės su savo Dievu santykį (Kun 2, 13) ir turėjo išvalomąją reikšmę, nes kai Eliša – Elijo įpėdinis – subėrė į užterštą šaltinio vandenį druską, vanduo tapo sveikas (2 Kar 2, 19–22). O Naujajame Testamente druskos metafora išreiškia krikščionių „ištirpimą“ Viešpatyje, nes per Krikštą taip artimai susivienijame su Dievu, kad tampame Jo įvaikiais (Rom 8, 15), pašauktais tarnauti vieni kitiems su meile (Gal 5, 13).

Kunigui Stanislovui Stankevičiui suteiktas monsinjoro titulas

Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas mons. Stanislovas Stankevičius

Popiežius Pranciškus Alovės ir Ryliškių parapijų klebonui kun. Stanislovui Stankevičiui suteikė Jo Šventenybės kapeliono – monsinjoro titulą. Sausio 18 dieną šio titulo pažymėjimą monsinjorui įteikė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir perdavė Popiežiaus pasiuntinio Lietuvoje – Apaštalinio nuncijaus arkiv. Pedro Lopeso Kvintanos (Pedro López Quintana) sveikinimus.

Kunigai, priėmusieji šį titulą, turi teisę liturginėse apeigose dėvėti juodą sutaną su violetiniais šilkiniais apvadais, violetinę šilkinę juostą bei juodą biretą su violetiniais šilkiniais apvadais ir kuokšteliu (plg. „Acta Apostolica Sedes“, 61 [1969], p. 338). Be to, jų vardas, pavardė ir įnkardinacijos vieta kasmet skelbiami žinyne „Annuario Pontificio“, o tikinčiųjų bendruomenė į juos gali kreiptis pagerbiančiuoju kreipiniu – Jūsų Prakilnybe (monsinjore).

Su giedru žvilgsniu pasitiko 100 metų jubiliejų

Mons. K. Senkus, švenčiantis 100-ąjį gimtadienį, kaip ir visada buvo nuoširdus ir linksmas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio (Eigulių) parapija praėjusią savaitę džiaugėsi galėdama švęsti savo mylimo kunigo mons. Kazimiero Senkaus šimtmetį, kurio jis sulaukė sausio 24 dieną.

Sausio 28-ąją 12 val., šeštadienį, ilgą laiką dirbusio Italijoje ir Vokietijoje, bet jau 20 metų gyvenančio Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje monsinjoro pasveikinti susirinko parapijiečiai, jo giminės ir artimieji, kiti svečiai. Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, šios parapijos klebonas kun. Dainius Lukonaitis, kun. Gediminas Tamošiūnas iš Kaišiadorių ir svečias iš Vokietijos kun. dr. Domininkas Valentis.

Vysk. J. Kauneckas homilijoje kalbėjo apie pėdsakus, kuriuos Lietuvai ir Bažnyčiai paliko mons. K. Senkus. Tai – ne vien knygos, indėlis į giedojimo skatinimą, bet ir pagalba Lietuvai jos okupacijos metais bei atgavus nepriklausomybę. Jis kaip ir tą dieną Bažnyčios minėtas šv. Augustinas jau seniai skleidžia geruosius darbus pasauliui, palikdamas pėdsakus ir skatindamas jais sekti.

Monsinjoro Alfonso Svarinsko pagerbimas Viduklėje

Kun. Algirdas DAUKNYS,

Pranas LAURINAVIČIUS

Vysk. Jonas Kauneckas pašventino skulptoriaus Osvaldo Neniškio bareljefą mons. Alfonsui Svarinskui

„Mons. A. Svarinskas – mūsų krašto moralinis autoritetas, sielos vedlys, dvasinis mokytojas, kuklus, žmogiškas, šviesus, spinduliuojantis šiluma ir išmintimi, paprastas žmogus, didis patriotas, iškilus dvasininkas, lietuviškas Mozė, vedantis tautą į laisvę“, – buvo rašoma į Viduklę raginančiame atvykti kvietime.

Sausio 26-ąją (tą dieną 1983 metais jis buvo trečią kartą suimtas) Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir kunigų bičiulių.

Kauno arkivyskupas L. Virbalas įžangos kreipimesi priminė, jog šią dieną Bažnyčia mini šv. Timotiejų ir Titą, šv. Pauliaus bendradarbius, kankinius. Bažnyčia mini ir pagerbia prieš 34 metus suimtą iškilų Bažnyčios sūnų mons. Alfonsą Svarinską. Jis nuolat kvietė būti tokiais tikėjimo liudytojais, kokiais buvo šie iškilūs Bažnyčios žmonės.

Kupiškėnų „Cantus Vita“ kalėdiniame festivalyje Ukrainoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš „Hala“ koncertą. Centre stovi „Cantus Vita“ giesmininkai. Antros eilės dešinėje pirmasis – choro vadovas Marijanas Remeikis

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui bei jo įkūrėjui, vieninteliam ukrainiečiui, kanonizuotam Šventojo Tėvo, Šventajam Juozapatui (Ivanui Kuncevičiui, 1580–1623) 2017 metais numatyti įvairūs renginiai: mokslinės konferencijos, paskaitos visuomenei, knygų pristatymai, parodos, festivaliai, koncertai. 400 metų jubiliejus bus minimas įvairiuose Ukrainos miestuose, vienuolynuose, be abejo, ir Lietuvoje. Pagrindinis šventinis renginys rugsėjį vyks Ukrainos sostinėje Kijeve. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – Rytų (Graikų) apeigų katalikų ordinas, 1617 metais įkurtas Lietuvoje, įgyvendinęs 1596 metais priimtos Brastos Bažnytinės unijos nutarimus, todėl Rytų apeigų katalikai dar vadinami unitais.

Festivaliai „Kalėdos Maizliuose“

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Džiaugsminga 2017-ųjų pradžia

Kun. Donatą Litviną (centre), einantį Primicijų šv. Mišių aukai, sutinka ir palydi parapijos klebonas, kanauninkas Jonas Paulauskas (kairėje)

GARGŽDAI. Džiugiais, palaimingais įvykiais, renginiais prasidėjo 2017 metai Šv. arkangelo Mykolo parapijai. Sausio 8 dieną kunigystės šventimus Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje priėmė parapijietis, dabar jau kunigas Donatas Litvinas. Sausio 22 dieną pirmąsias iškilmingas šv. Mišias jis aukojo Gargždų bažnyčioje.

Kunigas Donatas mokėsi Gargždų „Kranto“ vidurinėje mokykloje, bendravo su ateitininkais, prisijungė prie kuopos Gyvojo Rožinio kalbėtojų ir, kaip jis pasakoja, malda tapo jo kasdienybės stiprybe ir būtinybe. „Piligriminiai žygiai iš Kryžių kalno į Šiluvą, kasmetinis vykimas į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, ministrantų dienos, stovyklos, susitikimai su kunigais ir kitais tikinčiais žmonėmis man ir mano pašaukimo išgryninimui darė didžiulę įtaką“ – sakė kun. D. Litvinas. Dvejus metus mokėsi Telšių vyskupijos licėjuje. Ten įsigijęs vidurinį išsilavinimą, įstojęs į Klaipėdos universitetą, greitai pajuto, kad tai – ne jo kelias. Tada paliko universitetą, padirbėjo zakristijonu Gargždų parapijoje ir tvirtai apsisprendęs įstojo į Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją. Kai grįždavo atostogų į parapiją, pasikalbėjus su Donatu, matėsi, kad jis laimingas, visas šviečia, jaučiasi esąs savo vietoje. Studijos seminarijoje buvo sėkmingos, apsigynė religijos mokslų magistro laipsnį ir įsigijo popiežiškojo Laterano universiteto teologijos bakalauro diplomą.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Krikščionių bendrystė

Šilalės „Carito“ vadovė Morta Jadvyga Romienė su kan. dr. Algiu Genučiu ir evangelikų liuteronų kun. Mindaugu Dikšaičiu

ŠILALĖ. Minint Maldos už krikščionių vienybę savaitę sausio 18–25 dienomis, ekumeninės pamaldos, kaip dvasinė bendrystė, tose vietose, kur gyvena skirtingų konfesijų krikščionys – katalikai, liuteronai, reformatai, – tampa vis prasmingesnės. Pamaldose skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai, kalbamas Nikėjos Konstantinopolio „Tikėjimo išpažinimas“, „Tėve mūsų“ bei kitos bendros maldos. Tai stiprina dvasinę bendrystę ir konfesijų vienybę. Tokios ekumeninės pamaldos padeda suvokti, jog esame ne kažkokio „savojo“ Dievo garbintojai ir kūriniai. Mums visiems Jėzus Kristus yra vienas, tačiau dėl krikščionių susiskaldymo vis dar netampame bendra „avide“...

Šiemet (kaip ir ankstesniais metais) Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas kan. dr. Algis Genutis su parapijoje dirbančiais vikarais kunigais Vaidu Gadeikiu ir Aivaru Pudžiuveliu didelį dėmesį skyrė maldų už krikščionių vienybę aštuondieniui. Kunigai šv. Mišiose kasdien sakė homilijas, atkreipdami dėmesį į krikščionių vienybę, stengdamiesi, kad Maldos už krikščionių vienybę savaitė priartintų įvairių krikščionių konfesijų tikinčiuosius prie vieno Dievo...

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Paminėjo jauno kunigo gimtadienį

Kun. Vaidą Gadeikį gimtadienio proga sveikina Bažnyčios tarnai

ŠILALĖ. Dar tik keli mėnesiai, kai Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu iš Žemaičių Kalvarijos į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią vikaro pareigoms paskirtas kun. Vaidas Gadeikis. Šis jaunas ir nuoširdžiai su parapijiečiais bendraujantis kunigas spėjo pelnyti šilališkių pagarbą bei pasitikėjimą. Be tiesioginių vikaro pareigų, kun. V. Gadeikis yra Šilalės parapijos Marijos legiono Apaštalų Karalienės legionierių dvasios vadas. Legionieriai labai patenkinti kunigu Vaidu, spėjusiu gražiai susigyventi su parapijos kunigais ir parapijiečiais. Neseniai jam sukako 33 metai, todėl dar jaunatviško gimtadienio proga kunigą Vaidą nuoširdžiai pasveikino Šilalės kunigai, parapijos legionieriai, „Carito“ atstovai vadovaujami pirmininkės Mortos Jadvygos Romienės.

Ryškus vilnietės prozininkės debiutas

Bronius VERTELKA

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos K. Barėno dovanotų asmeninių knygų bibliotekoje. Sėdi Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė ir jos mama Irena Aleksaitė

Laureatė – vertėja

PANEVĖŽYS. Sausio 12-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje pristatyta 2016 metų  kraštiečio vertėjo, žurnalisto, rašytojo Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureatė. Tai – sostinėje gyvenanti vertėja, poetė, prozininkė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, garbingą vardą pelniusi už apysaką „Septynios kartos“. Taip nusprendė pateiktų kūrinių premijai gauti vertinimo komisija: pirmininkė – G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, nariai – poetas, vertėjas, literatūrologas, kritikas, publicistas Marius Burokas, literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas, prozininkė, publicistė, poetė, Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė ir poetė, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros renginių organizatorė, Metų panevėžietė Elvyra Pažemeckaitė. Jie aiškinosi, kuris iš keturių prozos kūrinių – Kazimieros Kazijevaitės apysakos „Septynios kartos“, Ugnės Kaunaitės romano „Žmonės iš Alkapės“, Gretos Lietuvninkaitės romano „Slėpynės: kaip užmerktomis akimis žaidžiame“ ir Mindaugo Jono Urbono novelių knygos „Dvasių urna“ – parašytas geriausiai.