Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Ryškus vilnietės prozininkės debiutas

Bronius VERTELKA

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos K. Barėno dovanotų asmeninių knygų bibliotekoje. Sėdi Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė ir jos mama Irena Aleksaitė

Laureatė – vertėja

PANEVĖŽYS. Sausio 12-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje pristatyta 2016 metų  kraštiečio vertėjo, žurnalisto, rašytojo Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureatė. Tai – sostinėje gyvenanti vertėja, poetė, prozininkė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, garbingą vardą pelniusi už apysaką „Septynios kartos“. Taip nusprendė pateiktų kūrinių premijai gauti vertinimo komisija: pirmininkė – G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, nariai – poetas, vertėjas, literatūrologas, kritikas, publicistas Marius Burokas, literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas, prozininkė, publicistė, poetė, Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė ir poetė, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros renginių organizatorė, Metų panevėžietė Elvyra Pažemeckaitė. Jie aiškinosi, kuris iš keturių prozos kūrinių – Kazimieros Kazijevaitės apysakos „Septynios kartos“, Ugnės Kaunaitės romano „Žmonės iš Alkapės“, Gretos Lietuvninkaitės romano „Slėpynės: kaip užmerktomis akimis žaidžiame“ ir Mindaugo Jono Urbono novelių knygos „Dvasių urna“ – parašytas geriausiai.

Premija – vienos šeimos lėšos

Dokumentuose rašoma, kad originalaus talento rašytojas K. Barėnas gimė 1907 m. gruodžio 30 d., tačiau jis pats savo gimtadienį minėdavo vėliau – kitų metų sausio 12-ąją. Emigravęs į Angliją kūrėjas sukaupė turtingą šeimos biblioteką – iš viso daugiau kaip 4 tūkstančius knygų. Buvo surinkta gausi jo rankraščių, kitų dokumentų kolekcija. Tokį lobį nuspręsta patikėti Lietuvai. Norint jį tinkamai išsaugoti, iš Londono knygos atsiųstos ir perduotos G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos globai. O rašytojo našlė Marija Barėnienė 2007 metais pasiūlė bibliotekai įsteigti K. Barėno literatūrinę premiją. Ji būtų skiriama už per pastaruosius dvejus metus geriausiai parašytą jaunojo autoriaus prozos knygą. Lėšos – iš K. ir M. Barėnų šeimos santaupų. Pats laureatas būtų skelbiamas gruodžio 30-ąją, o premija įteikiama kitų metų sausio 12-ąją – per rašytojo gimtadienį.

Iškilią kūrėją užsiaugino sostinė

Pirmąja – 2008 metų – K. Barėno literatūrinės premijos laureate tapo Laura Sintija Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“. Už 2009 metų kūrybą tokį pripažinimą pelnė Andriaus Jakučiūno romanas „Tėvynė“, 2010 metų premija atiteko Ievai Toleikytei už apsakymų rinkinį „Garstyčių namas“, 2011 metų – Aleksandrai Fominai už romaną „Mes vakar buvome saloje“, 2012 metų – Jurgai Tumasonytei už prozos knygą „Dirbtinė muselė“. 2013 metų premija nebuvo skirta. 2014 metų premija atiteko Tomui Vaisietai už apsakymų knygą „Paukščių miegas“, 2015 metų – Mykolui Saukai irgi už apsakymų knygą „Grubiai“. Kaip minėta, 2016 metų K. Barėno literatūrinės premijos laureate tapo K. Kazijevaitė-Astratovienė už apysaką „Septynios kartos“. Kūrinių vertinimo komisijos pirmininkė R. Maselytė jai įteikė grafiko Ramūno Vereckio sukurtą laureato diplomą.

K. Kazijevaitei-Astratovienei – 35 metai. Ji užaugo sostinės senamiestyje. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos bakalauro ir Lietuvos žurnalistikos centro Profesinės žurnalistikos studijas. Nuo 2013 metų ji – laisvai samdoma vertėja. Išvertė daugiau kaip 15 knygų, daugiausia vaikiškų. Pirmoji Kazimieros publikacija pasirodė 2006 metais.

Verta pagiriamųjų žodžių

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja B. Jonuškaitė, kalbėdama apie K. Kazijevaitės-Astratovienės prozos knygą, nešykštėjo pagiriamųjų žodžių. Populiariai rašanti vilnietė ją statė šalia geriausių kūrinių. Skaitant „Septynias kartas“, nuo pirmos eilutės kaip į kokį verpetą įtraukia ir nebepaleidžia iki paskutinės istorijos pabaigos. Autorė vykusiai supina senovę su dabartimi, su šiandienos realijomis. Knygos veikėjai – Barbora, Ona, Steponas, Anupras, Petras, Jurgis – paprasti, tikri, tarsi patyrusio dailininko ranka nupiešti. Keistokus personažus valdo įgudusi literatė, todėl tokie jie yra. Persikėlę iš kaimo į miestą gyventi, jie nesikeičia. Sklandus knygos tekstas, todėl reikia skaityti atidžiai. Praleidus bent vieną pastraipą, sunku suprasti, kas ir kodėl atsitiko (perskaičiau knygą ir aš, patiko). Regisi, kad lietuviškos literatūros padangėje sužibo nauja žvaigždutė. Rašo taupiai, bet daug pasako.

Kai kas užgriebta iš senolių

Jauna, gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti K. Kazijevaitė-Astratovienė sakė, kad tai – daugiau lakios vaizduotė kūrinys, bet jis turi ir sąsajų su jos senoliais. Viena svarbesnių veikėjų – Barbora, prievarta ištekinta už nemylimo vyro, sumano skandintis. Taip iš tikrųjų yra buvę autorės senelei. Supiršta su daug vyresniu savo gyvenimo siūlą bandė nutraukti ežere, bet nenusiskandino, o jos tikras mylimasis ketino eiti pasikarti. Sukūrus šeimą su nemylimu žmogumi, nenusisekė gyvenimas. Po ketvirčio amžiaus ji nusprendė skirtis, motyvuodama, kad neatitiko charakteriai.

Kita knygoje pasakojama istorija, kai tėvas vežė sunkiai sergantį sūnų į ligoninę, irgi buvo tikrovėje( autorės prosenelis vežė ten savo dukrą). Ligoninėje pasakė, kad vaikas miršta ir niekuo negali padėti. Liepė pasiimti beviltiškai sergantį ir ruoštis laidotuvėms. Kelionėje pavargęs žmogus paprašė palaikyti, kol užvalgysiąs. Grįžęs išgirdo, kad vaikas gyvens. Gal padėjo ir tai, jog tėvas tikėjo, kad viskas bus gerai. Nors nuo mažens turėjo silpną širdį, tačiau sulaukė labai garbingų metų.

Laureatės mama, žinoma vertėja Irena Aleksaitė, patvirtino, kad knygoje pateiktos gyvenimiškos istorijos nėra nukopijuotos nuo jos giminų likimų. Tik paimti kai kurie faktai iš jų gyvenimo, o iškilo kiti personažai.

Nuoširdžiai priėmė

Sveikindama rašytoją, miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė teigė, kad šios premijos teikimas – viso Panevėžio šventė. Seimo nario Povilo Urbšio sveikinimą perdavė jo padėjėja Jūratė Kavaliauskienė. Laureatę dovanėle pamalonino biblioteka.

K. Kazijevaitės-Astratovienės poeziją ir „Septynių kartų“ ištraukas skaitė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Eglė Valadkevičiūtė. Salėje buvo labai daug žmonių.

Bibliotekos fojė fortepijonu grojo Emilija Fijalkauskaitė. Čia buvo galima įsigyti naujosios premijos laureatės knygą, susipažinti su jos verstais leidiniais.

Baigiamasis Iškilmės akcentas vyko bibliotekos antrajame aukšte, K. Barėno dovanotų asmeninių knygų bibliotekoje. Prie ankstesnių K. Barėno literatūrinės premijos laureatų kūrinių tiko ir apysaka „Septynios kartos“.

Autoriaus nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“