|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Monsinjoro Alfonso Svarinsko pagerbimas Viduklėje Kun. Algirdas DAUKNYS, Pranas LAURINAVIČIUS
Mons. A. Svarinskas mūsų krašto moralinis autoritetas, sielos vedlys, dvasinis mokytojas, kuklus, žmogiškas, šviesus, spinduliuojantis šiluma ir išmintimi, paprastas žmogus, didis patriotas, iškilus dvasininkas, lietuviškas Mozė, vedantis tautą į laisvę, buvo rašoma į Viduklę raginančiame atvykti kvietime. Sausio 26-ąją (tą dieną 1983 metais jis buvo trečią kartą suimtas) Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir kunigų bičiulių. Kauno arkivyskupas L. Virbalas įžangos kreipimesi priminė, jog šią dieną Bažnyčia mini šv. Timotiejų ir Titą, šv. Pauliaus bendradarbius, kankinius. Bažnyčia mini ir pagerbia prieš 34 metus suimtą iškilų Bažnyčios sūnų mons. Alfonsą Svarinską. Jis nuolat kvietė būti tokiais tikėjimo liudytojais, kokiais buvo šie iškilūs Bažnyčios žmonės. Arkivysk. Sigitas Tamkevičius pamoksle sakė: Prisimenu, kaip prieš 35 metus buvau pakviestas pilnutėlėje bažnyčioje pravesti rekolekcijas. Žinojau, kas šioje parapijoje yra šeimininkas... Viešpats išsiuntė dar septyniasdešimt du mokinius ir nesakė, kad bus lengva: Siunčiu, kaip avinėlius tarp vilkų. Misija visuomet bus pažymėta kryžiaus ženklu, nes mokinys ne didesnis už mokytoją. Jėzus aiškiai kalbėjo: Kas neima savo kryžiaus ir neseka manimi, nevertas manęs. Šiandien susirinkome pagerbti buvusį Viduklės kleboną ir Lietuvos sūnų. Lygiai prieš 34 metus jis buvo trečią kartą areštuotas. Kalėjime išbuvo 22 metus. Būsimasis palaimintas arkivysk. Teofilius Matulionis tik 15 metų. Verta prisiminti ir kitus kunigus ir pasauliečius, kurie ėjo Golgotos keliu. Viešpaties pakviestas studijavo Seminarijoje, bet KGB neleido jos užbaigti. Pajutęs pavojų, nuėjo tarnauti partizanų ryšininku: parūpindavo dokumentus, medikamentus, maistą. Po metų buvo sugautas ir nuteistas dešimt metų. Jį Abezės lageryje kunigu pašventino vysk. Pranciškus Ramanauskas. Grįžęs ištikimai tarnavo Bažnyčioje. 1958 metais vėl areštuotas ir nuteisiamas šešeriems metams. Bekalint Aukščiausiasis teismas už akių jį pripažino ypač pavojingu recidyvistu. Neleido grįžti į Lietuvą. Neleido eiti kunigo pareigų, turėjo priverstinai įsidarbinti. Tik po dvidešimties mėnesių leido dirbti Kudirkos Naumiestyje, vėliau Igliaukos klebonu. 1976 metais buvo paskirtas į Viduklę. Kaip ėjo pareigas, jūs geriau žinote. Uoliai atliko tai, kas buvo jam pavesta, rūpinosi blaivybe, jaunimo ugdymu, dėl to užkliūdavo sovietinei valdžiai. 1978 metais kartu su keturiais kitais kunigais įkūrė Tikinčiųjų Teisėms ginti Katalikų Komitetą. Puikiai žinojo, kad jam geruoju nesibaigs. Tai liudija jo drąsą, ryžtingumą. 1983 m. sausio 26 d. kunigas Alfonsas trečią kartą areštuojamas ir nuteistas septyneriems metams lagerio ir trejiems tremties metams. Bausmę atliko Permės srities lageryje nr. 36. Dabar tame lageryje įrengtas Genocido muziejus. Jam bekalint Permės lageryje, sovietinė valdžia norėjo suniekinti kunigą ir pastatė filmą apie jį Kas jūs, kunige Svarinskai? Tačiau žiūrovai matė jame nepalaužtą kunigą ir lietuvį. Kai norėdavo suniekinti, gaudavosi priešingai. Kartą tardymo metu jį aplankė aukštas pareigūnas ir klausia: Kai jūs turėsite valdžią, turbūt, mus sugrūsite į šituos rūsius? Svarinskas turėjo puikų humoro jausmą: Kai turėsime valdžią, čia laikysime bulves. Kai 1988 metais JAV prezidentas Ronaldas Reiganas susitiko su Michailu Gorbačiovu, paprašė išlaisvinti kun. A. Svarinską. Iš kalėjimo jį išleido ir ištrėmė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, lankė lietuvius, daug kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Atgavus Nepriklausomybę, mons. A. Svarinskas sugrįžo į Lietuvą. Tarnavo Kauno arkivyskupijos kurijoje kard. Vincento Sladkevičiaus kancleriu, Aukščiausiojoje Taryboje, kariuomenės kapelionu. Kažkas jį pavadino Tiesos žodžio generolu. Paskutinė jo darbo vieta buvo Kavarsko parapija. Pareigingas, branginantis maldą, ištikimas Bažnyčiai ir Lietuvai. Jis nepripažino jokių kompromisų, o darantiems kompromisus, negailėjo kritikos. Tarnavusius režimui kvietė daryti atgailą. Jame nebuvo jokio drungnumo. Tuo jis žavi žmones... Istorijai įdomūs tie, kurie moka visiškai pasišvęsti savo idealams ir juos ginti. Minėdami monsinjorą, prašykime Viešpaties, kad visi būtume pareigos žmonės, visiškai ištikimi Kristui ir jo Evangelijai, kalbėjo ganytojas. Po šv. Mišių Viduklės klebonas kun. Albertas Stanulis nuoširdžiai padėkojo gausiai susirinkusiems už gražią šventę ir parodytą pagarbą buvusiam Viduklės klebonui mons. A. Svarinskui. Bažnyčioje vykusiame minėjime, kurį vedė Kultūros centro renginių vedėjas Edgaras Juška, vysk. J. Kauneckas prisiminė, kaip parapijiečiai ir bendražygiai susirinkdavo sausio 26 dieną melstis Viduklės bažnyčioje. Paskui visi rinkdavosi Sopranų sodyboje vaišėms. Vyskupas papasakojo, kaip A. Svarinsko bijojo komunistinė valdžia ir KGB, kad neįkvėptų drąsos kitiems. Vysk. J. Boruta prisiminė vadinamo Kryžkalnio dekanato kunigų pasitarimus, kuriuose pasidalindavo naujienomis ir koordinuodavo savo veiklą. Minėjime prisiminimais dalijosi vysk. E. Bartulis, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius ir priminė, kad rajono taryba A. Svarinskui suteikė Raseinių rajono garbės piliečio vardą, gražiausią Viduklės skverelį pavadino mons. A. Svarinsko vardu. Signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė padėkojo Raseinių savivaldybės žmonėms, kad nuveikė tokį didelį darbą, pagerbiant iškilų to krašto kunigą. Kaip teigė signatarė, kandus monsinjoro Alfonso humoras su karčiu prieskoniu kėlė baimę ir neapykantą komunistams, o būdamas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, jis sakydavo tai, ko nedrįsdavo kiti. Pasak B. Valionytės, mons. A. Svarinskas buvo kunigas, išėjęs iš kunigo ribų, kaip Vaižgantas, Maironis, Mykolas Krupavičius ir kiti mūsų tautos šviesuoliai kunigai. Po oficialių kalbų bažnyčioje koncertavo Viduklės parapijos choras, jaunimo chorelis Angeliukai, solistės Lina Urniežiūtė ir Jurgita Underienė, sugiedotas Lietuvos himnas. Po minėjimo bažnyčioje Mons. Alfonso Svarinsko parkelyje vysk. J. Kauneckas pašventino skulptoriaus iš Telšių Osvaldo Neniškio sukurtą bareljefą, skirtą Monsinjorui. Po iškilmingos ceremonijos svečiai susirinko agapėn Pionierių gatvės kavinėje. Džiugu, kad renginyje dalyvavo daug rajono savivaldybės Tarybos narių, visuomeninių organizacijų atstovų, tremtinių, mokytojų ir mokinių, Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro mokininių su savo mokytoja ses. Regina Teresiūte, Administracijos direktorius Remigijus Ačas, Seimo narys Arvydas Nekrošius.
Raseinių rajonas
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |