Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kupiškėnų „Cantus Vita“ kalėdiniame festivalyje Ukrainoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš „Hala“ koncertą. Centre stovi „Cantus Vita“ giesmininkai. Antros eilės dešinėje pirmasis – choro vadovas Marijanas Remeikis

T. Pavlo Jachimecas OSBM (dešinėje) su Kupiškio metu Dainiumi Bardausku (kairėje)

Festivaliu „Kalėdos Maizliuose“ džiaugiasi (iš dešinės): Ivano Frankivsko vyskupas Volodymyras Vijtyšynas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Ivano Frankivsko meras Ruslanas Marcinkivas, Kristaus Karaliaus parapijos klebonas, igumenas Juozapatas Chaimykas OSBM

Šv. Mišias Kristaus Karaliaus bažnyčioje aukojo igumenas t. Juozapatas Chaimykas OSBM

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui bei jo įkūrėjui, vieninteliam ukrainiečiui, kanonizuotam Šventojo Tėvo, Šventajam Juozapatui (Ivanui Kuncevičiui, 1580–1623) 2017 metais numatyti įvairūs renginiai: mokslinės konferencijos, paskaitos visuomenei, knygų pristatymai, parodos, festivaliai, koncertai. 400 metų jubiliejus bus minimas įvairiuose Ukrainos miestuose, vienuolynuose, be abejo, ir Lietuvoje. Pagrindinis šventinis renginys rugsėjį vyks Ukrainos sostinėje Kijeve. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – Rytų (Graikų) apeigų katalikų ordinas, 1617 metais įkurtas Lietuvoje, įgyvendinęs 1596 metais priimtos Brastos Bažnytinės unijos nutarimus, todėl Rytų apeigų katalikai dar vadinami unitais.

Festivaliai „Kalėdos Maizliuose“

Ukrainoje vienas pirmųjų renginių, skirtų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui, – vienuolių bazilijonų organizuotas kalėdinių giesmių festivalis Ivano Frankivske (anksčiau tai buvo Stanislavovas, Stanislavskis). Aštunti metai organizuojamas festivalis „Kalėdos Maizliuose“ šiemet ypatingas – juo pradėtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejaus minėjimas, be to, festivalis tapo tarptautiniu ir Ukrainos kultūros ministerija oficialiai jam patvirtins tarptautinių renginių statusą.

Visi festivaliai „Kalėdos Maizliuose“ vyksta vienuoliams bazilijonams glaudžiai bendraujant su Ivano Frankivsko miesto meru Ruslanu Marcinkivu, Ivano Frankivsko srities administracija (ypač kultūros, tautiškumo ir religijos skyriumi – šiuo metu jo vadovas Volodymyras Fedorakas), palaikant ir remiant Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGKC) Ivano Frankivsko arkivyskupijos vyskupui Volodymyrui Vijtyšinui.

Įdomus „Kalėdų Maizliuose“ pavadinimas – Maizliais vadinama miesto dalis. Kadaise čia gyvenę amatininkai turėjo įrankį „maizlį“ medžiui bei akmeniui apdirbti, tad, pagerbiant amatininkus, vietovė pradėta vadinti Maizliais.

Festivalis „Kalėdos Maizliuose“ vyksta Kristaus Karaliaus bažnyčioje (ukrainiečiai – Rytų (Graikų) apeigų katalikai (unitai) šventovę vadina cerkve, o mes vartosime mums artimą bažnyčios pavadinimą, nes cerkvėmis Lietuvoje įprasta vadinti stačiatikių šventoves). Prie bažnyčios įsikūręs Kristaus Karaliaus vienuolynas priklauso Ukrainoje veikiančiai Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijai (Ukrainoje yra ir antra – Šventojo Mikalojaus provincija), kuriai priklauso ir Lietuvoje esanti Šv. Juozapato bazilijonų ordino atstovybė ir prie vienuolyno veikianti Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia.

Kristaus Karaliaus bažnyčia ir vienuolynas Ivano Frankivske

Kristaus Karaliaus bažnyčia (anksčiau ji vadinta kitu vardu) Ivano Frankivske pradėta statyti 1924 metais pagal Lvovo architekto Oleksandro Pežanskio projektą, o statyba užbaigta vadovaujant žinomam ukrainiečių statytojui T. Grycakui. 1930 m. spalio 5 d., užbaigus bažnyčios statybą, iškilmingai pašventinti naujos bažnyčios kupolų kryžiai, tačiau vidaus apdaila užsitęsė dar beveik penkerius metus – iki 1935 metų. Nepaisant vykdomos vidaus apdailos, šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios. Bažnyčia iškilmingai pašventinta 1935 metais Švč. Trejybės vardu. Tada ceremonijoje dalyvavo Peremyšlio vyskupas Juozapatas Kocylovskis OSBM, popiežiaus legatas, daug svarbių asmenų – pasauliečių ir dvasininkų.

Pirmasis akmuo vienuolynui statyti buvo pašventintas 1936-aisiais, o vienuolyno statyba užbaigta 1938 metais. Pirmasis igumenas buvo t. Josyfas Lučynskis OSBM, o jo pagalbininkas – t. Gryhorijus Balagurakas OSBM.

Sovietmetis

Po Lvove 1946 metais vykusio pseudosusirinkimo vienuolių bazilijonų vienuolynai Ukrainoje nebegalėjo egzistuoti. Vienuoliai bazilijonai iš Ivano Frankivsko 1946 metų sausio–kovo mėnesiais okupacinės valdžios buvo perkelti į Hošivo vienuolyną, tačiau ir jis 1950 metais buvo likviduotas. Daug vienuolių pasitraukė į pogrindį, daug pateko į Sibiro lagerius, didelė jų dalis buvo nužudyta.

Graikų apeigų katalikų bažnyčia Ivano Frankivske buvo paversta Rusijos stačiatikių cerkve, o nuo 1957 metų atiduota buitinėms reikmėms: čia įsikūrė kontoros, baldų sandėlis, o vėliau – Valstybinis archyvas.

Kristaus Karaliaus vienuolynas pertvarkytas milicijos patalpoms, vėliau čia įkurtos 15-osios vidurinės mokyklos pradinės klasės. O prie buvusio vienuolyno patalpų pristatytas M. Gorkio kino teatras.

Atgavus nepriklausomybę

Atgavus nepriklausomybę, bazilijonų Kristaus Karaliaus vienuolynas sugrąžintas tikriesiems šeimininkams, tačiau grąžinimo darbai užsitęsė iki 1992 metų. 1990 metais vienuoliai bazilijonai pradėjo reikalauti sugrąžinti bažnyčią. Atgautą bažnyčią 1990 m. rugsėjo 21 d. Kristaus Karaliaus garbei pašventino vyskupas ordinaras Sofronas Dmiterko OSBM ir jo pagalbininkas vyskupas Irinėjus Bilykas OSBM. Šv. Mišiose dalyvavo daug dvasininkų, pasauliečių.

Sugrąžinus vienuolyno patalpas, prasidėjo atstatymo, pertvarkymo darbai. Pirmasis igumenas (vienuolyno vyriausiasis) buvo t. Nikodemas Guraliukas OSBM; 1995–1997 metais igumenu dirbo t. Josyfas Cholod OSBM; 1997–2009 metais – t. Volodymyras Palčynskis OSBM; 2009–2016 metais – Juozapatas Fitelis OSBM, o nuo 2016 metų – t. Juozapatas Chaimykas OSBM.

Kristaus Karaliaus bažnyčia Ivano Frankivske ir vienuolynas priklauso Ukrainoje veikiančiai Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijai.

Šių metų festivalis „Kalėdos Maizliuose“

Į skaudžią istoriją išgyvenusią šventovę Ivano Frankivske – panašių dalykų sovietmečiu buvo ir Lietuvoje – atvažiavo žinomi ir garsūs meno kolektyvai iš įvairių Ukrainos vietovių – įvairių premijų laureatai, koncertavę svarbiuose renginiuose, ir Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos meno kolektyvai.

Sausio 8–15 dienomis vykusiame festivalyje dalyvavo 41 kolektyvas: vaikų ir suaugusiųjų chorai ir ansambliai (vokaliniai bei styginiai), vokalinės studijos, kapelos, bandūrisčių kvartetas, pučiamųjų ir kamerinis orkestrai, atvykę iš įvairių miestų: Kijevo, Lvovo, Briuchovyčių, Bučačo, Drohobyčių, Hošivo, Kremeneco, Ternopilio, Zoločivo, Žovkvos, Nadvirnos, Volnovasko, Kolomyjos, Stari Kryvotuly, Berezivsko, Tysmeničansko, Mykytyncų, Tlumacko. Daugiausia meninių kolektyvų buvo iš Ivano Frankivsko. Vien tik Kristaus Karaliaus bažnyčioje, kurioje vyko festivalis, gieda penki muzikiniai kolektyvai. Jie dalyvavo renginyje. Į tarptautinį lygmenį festivalį pakylėjo vienuolių bazilijonų – Kristaus Karaliaus vienuolyno igumeno tėvo Juozapato (Andrijaus Chaimyko) OSBM pakviesti svečiai iš Latvijos (Jelgavos), Lenkijos (Rybnikų, Opolės ir Košalino) bei Lietuvos (Kupiškio).

Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“ atstovavo Lietuvai

Lietuvai atstovauti pakviesti kupiškėnai, nes t. Juozapatas OSBM ne kartą lankėsi ne tik Kupiškyje (seminaruose skaitė paskaitas pedagogams), bet ir šio rajono Skapiškio miestelyje (čia dalyvavo šventiniuose renginiuose). Todėl kameriniam chorui „Cantus Vita“ buvo didelė garbė, jaudulys ir atsakomybė vieninteliam iš Lietuvos dalyvauti tokiame festivalyje. Neatsitiktinai Kupiškio meras Dainius Bardauskas prieš koncertus choristus ramino ir drąsino. Jausdami ne tik kartu su jais atvykusių lietuvių, bet ir vienuolių bazilijonų, o padainavus vos vieną giesmę ir visų klausančiųjų palaikymą, Marijano Remeiko vadovaujamas kamerinis choras „Cantus Vita“ suskambo visu grožiu, virpino širdį, traukė ašarą.

T. Pavlo Jachimecas OSBM ir „Cantus Vita“

Kupiškėnus, atvykusius į Ivano Frankivską, sutiko ne tik pats igumenas Juozapatas Chaimykas OSBM, bet ir 25 metus Lietuvoje dirbęs t. Pavlo Jachimecas OSBM, kuris tik 2016 metų lapkričio pabaigoje iš Vilniaus atvyko į Ivano Frankivską. Lietuvių delegacija buvo apgyvendinta seminarijos patalpose, skaniai ir sočiai maitinama.

T. Pavlo OSBM kupiškėnus globojo ir rūpinosi, organizavo ekskursijas. Tėvas Pavlo OSBM buvo dažnas svečias Skapiškyje, bendravo su seniūnu Valdu Juškevičiumi, mokyklos direktore Birute Zaborskiene, kitais pedagogais, Skapiškio bendruomenės pirmininke Roma Bugailiškiene ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios parapijiečiais. Kartu su lietuviais kunigais tėvas Pavlo ne kartą aukojo šv. Mišias Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bei Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčiose, dalyvavo įvairiuose renginiuose Kupiškyje bei Skapiškyje: knygų pristatymuose, šventėse, susitikimuose su pedagogais bei mokiniais, skaitė paskaitas konferencijose. Tad neatsitiktinai į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje 2016 m. gruodžio 15 d. vykusį renginį, skirtą artėjančiam Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui, t. Pavlo atvyko iš Ivano Frankivsko. Renginys buvo skirtas ir atsisveikinimui su garbiu kunigu. Čia tėvas Pavlo išgirdo nuoširdžius padėkos žodžius iš Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus Rimanto Gorio, kuris dėkojo už 15 metų besitęsiančius mokyklos ryšius su vienuoliais bazilijonais. Padėkas skaitė Šiaulių universiteto atstovai, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, Skapiškio mokyklos mokytoja Regina Stanienė. Tad tėvas Pavlo, įlipęs į autobusą, susipažinęs su Kupiškio meru Dainiumi Bardausku, nepaprastai nudžiugo pamatęs V. Knizikevičių puolė jo pasveikinti.

Tėvui Pavlo OSBM Kupiškio rajono meras D. Bardauskas savivaldybės vardu bei choro vadovas Marijanas Remeikis visų choristų vardu įteikė lietuviškų suvenyrų, lauktuvių, pagiedojo „Ilgiausių metų“.

Koncertai

Kupiškio kolektyvui „Cantus Vita“ buvo suplanuotas ženkliai ilgesnis pasirodymo laikas ir sudarytos sąlygos giedoti net trijuose koncertuose: Sausio 13-ąją bažnyčioje, 14-ąją – miesto aikštėje, specialioje estradoje ir 15-ąją – baigiamajame „Hala“ koncerte.

Sausio 13-ąją, po 17 val. šv. Mišių, tęsėsi Kalėdinių giesmių festivalis. Kalėdines giesmes giedojo penki kolektyvai (iš Kremeneco, Kijevo, Lenkijos, Zaporožės ir Lietuvos). „Cantus Vita“ galėjo giedoti ilgiau negu buvo nustatyta kitiems kolektyvams.

Kupiškėnų kameriniame chore, vadovaujamame M. Remeiko, dainavo Gražina Beinorienė, Diana Blaževičienė, Daiva Gurklienė, Violeta Šabrinskienė, Daiva Šakickienė, Ingrida Tubelienė, Rimantas Antanavičius, Raimondas Gurklys, Vytautas Knizikevičius, Eugenijus Siaurys. Pirmąją dieną lietuvių kalba „Cantus Vita“ atliko 11 giesmių, kurios šiltai išklausytos. Choras giedojo: „Tyli naktis“ (muz. Fr. Gruberio), „Sveikas, Jėzau, gimusis“ (muz. Juozo Naujalio), „Gul šiandieną“ (harmonizuota J. Naujalio), „Gimė Kristus“ (muz. Fausto Strolios), „Betliejaus tvartely“ (muz. kun. Gedimino Šukio), „Šiandien Betliejuj“ (autorius nežinomas), „Tyliai, tyliai“ (muz. Leonido Abariaus), „Tyliąją naktį“ (muz. Juozo Naujalio), „Mes girdėjom angelus“ (XVIII a. prancūzų giesmė; aranžavo E. S. Barnes), „Papuoškim šakelėm“ (Tradicinė senovinė Velso melodija), „Džiaugsmingų Šventų Kalėdų“ (tradicinė XVI amžiaus anglų giesmė).

Igumenas pasidžiaugė, kad lietuviai turi ypatingus išskiriamuosius ženkliukus, kuriuose susijungusios ukrainietiškų ir lietuviškų spalvų juostos. Toks ženkliukas buvo įteiktas ir igumenui t. Juozapatui Chaimykui OSBM. Delegacijai vadovavęs Kupiškio meras D. Bardauskas tarė žodį. Jo sveikinimo kalba sukaustė visų dėmesį: „Ukrainietiškai nemoku, rusiškai nenoriu, tad kalbėsiu lietuviškai“. Ir sulaukė audringų aplodismentų.

Meras kalbėjo apie sausio 13-ąją, apie kruvinas aukas – lietuvių kainą už nepriklausomybę. Informavo, kad Sausio 13-ąją Vilniuje vyksta koncertas, skirtas ne tik Lietuvos laisvei paminėti, bet ir Ukrainos nepriklausomybės ir laisvės siekiui.

Sausio 14-ąją igumeno Juozapato OSBM iniciatyva ir t. Pavlo OSBM dėka vyko pažintinė ekskursija po Ivano Frankivsko senamiestį.

Tą pačią dieną vietos vienuoliai bazilijonai suorganizavo Kupiškio mero D. Bardausko susitikimą su Ivano Frankivsko meru Ruslanu Marcinkivu. Dalykinio pokalbio metu tartasi dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo ir galimų bendradarbiavimo krypčių.

O po pietų šventinio susitikimo metu miesto aikštėje, prie eglutės įrengtoje estradoje, Ivano Frankivsko gyventojai ir svečiai klausė savo miesto mero ir Kupiškio mero D. Bardausko sveikinimų.

Po oficialių sveikinimų „Cantus Vita“, kartu su keletu kolektyvų turėjo galimybę koncertuoti. Choras atliko penkias giesmes: „Sveikas, Jėzau, gimusis“, „Šiandien Betliejuj“, „Tyliai, tyliai“, „Mes girdėjom angelus“, „Papuoškim šakelėm“. Jos sulaukė gausių aplodismentų.

Sekmadienį, sausio 15 dieną, šv. Mišių metu giedojo bazilijonų choras iš Briuchovičių, po Mišių vyko baigiamasis pusantros valandos trukmės „Hala“ koncertas, į kurį iš anksto buvo pakviestas Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“. Festivalio „Kalėdos Maizliuose“ „Hala“ koncertas pirmąsyk buvo transliuojamas per daugelio Ukrainos televizijų kanalus. Kupiškėnų choras „Cantus Vita“ iš didžiulės pagarbos Lietuvai ir Kupiškiui festivalio organizatorių buvo pastatytas pačiame centre, jį matė visa Ukraina, klausė lietuvių kalba profesionaliai atliekamų kalėdinių giesmių, girdėjo klausytojų padėkos ir pagyros šūksnius. „Cantus Vita“ atliko dvi giesmes: „Sveikas, Jėzau, gimusis“ ir „Mes girdėjom angelus“.

Po „Hala“ koncerto Kupiškio merui D. Bardauskui suteikta ypatinga garbė – jis su kitais svarbiais asmenimis buvo pakviestas tarti žodį. Festivaliu „Kalėdos Maizliuose“ džiaugėsi Ivano Frankivsko vyskupas Volodymyras Vijtyšynas, Ivano Frankivsko meras Ruslanas Marcinkivas, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kristaus Karaliaus parapijos klebonas, igumenas Juozapatas Chaimykas OSBM.

Pirmą sykį Kalėdinių giesmių festivalyje dalyvavęs Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“ paliudijo aukštą kalėdinių giesmių Lietuvoje meną, atstovaudamas ne tik Kupiškiui, bet ir visai Lietuvai.

Po „Hala“ koncerto šventoriuje kolektyvų laukė staliukai su karšta arbata, sausainiais. Iš įvairių šventoriaus kampų sklido festivalio dalyvių atliekamos bendros giesmės.

Kupiškėnais domėjosi įvairių masinės informacijos laidų atstovai – meras D. Bardauskas buvo „apgultas“ ir telekamerų, ir diktofonų...

Kupiškėnai festivalį „Kalėdos Maizliuose“ galės pamatyti ir išgirsti regioninės televizijos studijos „Kupiškėnų studija“ parengtose laidose. Vienas delegacijos narių – Kupiškio televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas – filmavo ne tik festivalį, bet ir oficialius Kupiškio rajono mero D. Bardausko susitikimus su Žovkvos bei Ivano Frankivsko merais, mero teiktus interviu įvairiems televizijos kanalų, radijo laidų bei spaudos darbuotojams.

„Tegul visi būna viena!“

Vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino kūrėjų – šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) – savo vyskupiškajame herbe pasirinko žodžius „Tegul visi būna viena!“ Ukrainiečių vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, popiežiaus kanauninkas ir popiežiaus kvietimu besidarbuojantis Marijos Madžiore bazilikoje Romoje, Šventąjį Juozapatą pavadino ekumenizmo šaukliu – pradininku.

Sausio 18 dieną prasidėjo maldų už krikščionių vienybę savaitė, tad labai simboliška, kad Kupiškio delegacijos kamerinio choro „Cantus Vita“ atstovai su vadovu M. Remeikiu, delegacijos vadovas, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir kiti, grįždami į Lietuvą, parvežė bazilijonų ordino kūrėjo vienybės maldoje ir veikloje siekį – „Tegul visi būna viena!“

Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“