|
Žaizdos
Kai gerbiame signatarus ir kolaborantus
Romas BACEVIČIUS
Vasario 16-ąją vėl minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Galbūt kai kur ji tebuvo eilinė poilsio diena, gal kur nors virto formaliu, tradiciniu minėjimu. Bet vis dėlto įvairiose Lietuvos vietose buvo prisiminti įgaliotosios Lietuvos Tarybos, išrinktos Vilniaus konferencijoje nariai, pagrindinių to meto politinių srovių atstovai, 1918 m. vasario 16 d. vienbalsiai priėmę ir pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jo signatarai 20 Lietuvos Tarybos narių Saliamonas Banaitis, dr. Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, kun. Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, kun. Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, kun. Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, prel. Kazimieras Steponas Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis buvo įvairių profesijų žmonės, dažniausiai kilę iš kaimų. Devyni signatarai vėliau buvo išrinkti Seimo nariais: K. Bizauskas buvo Steigiamojo Seimo narys, S. Kairys Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo ir III Seimo narys, V. Mironas III Seimo narys, A. Smetona III Seimo narys, J. Staugaitis Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo narys, A. Stulginskis Steigiamojo Seimo, I Seimo ir III Seimo narys, K. S. Šaulys Steigiamojo Seimo narys, J. Vailokaitis Steigiamojo Seimo narys, J. Vileišis I Seimo narys. Du iš jų ėjo Seimo Pirmininko pareigas. A. Stulginskis buvo Steigiamojo Seimo pirmininkas, einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ir III Seimo Pirmininkas, o J. Staugaitis ėjo II Seimo pirmininko pareigas. Du signatarai A. Smetona ir A. Stulginskis ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Ne vieno iš signatarų gyvenimas susiklostė tragiškai. Bene tragiškiausiai P. Dovydaičiui, kuris 1941 metais okupacinės sovietų valdžios buvo ištremtas į Rusiją, prie Uralo. 1942 metų liepą jis kartu su kitais įžymiais Lietuvos veikėjais buvo išsiųstas į Sverdlovsko kalėjimą. Tų pačių metų lapkričio 4 dieną jam, vadinamosios trejukės (trojkos) sprendimu, pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį buvo paskirta mirties bausmė. Jei 1918-aisiais vasario 16-osios Aktas buvo džiaugsmo išraiška, tai vėliau šios datos net prisiminti nebuvo galima. Daug tautiečių, vertinusių Nepriklausomybės idealus, tapo didžiausiais okupuotos valdžios priešais, patyrusiais prievartą, tremtį, kalėjimą, žuvusių ne tik gimtojoje Lietuvoje, bet ir Sibiro šalčiuose, išmėtytų palei geležinkelius, vedusius į katorgą ar kitur.
|
Žaizdos
Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi
Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 20142016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 proc. apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais procentiniais punktais didesnis. Tyrimo autoriai tolerancijos antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus. Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 20142016 metais, dar pakurstė žmonių nusistatymą prieš žydus. Tai nepriklauso nuo jų amžiaus ar politinių pažiūrų. Tyrimas rodo, kad 2016 metais 37 proc. apklaustųjų išreiškė neigiamą požiūrį į žydus, o pernai tokių žmonių buvo 32 procentai. Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų teigė, kad nepriimtų į savo šeimą žydo. Tai 10 proc. daugiau negu 2014-aisiais. Apie trečdalį apklaustųjų tvirtino, kad jie nenorėtų gyventi žydų kaimynystėje. Apie 11 proc. suaugusiųjų ir 24 proc. jaunesnių lenkų prisipažino retkarčiais pasisakantys prieš žydus.
|