|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Vienos mokytojo šeimos likimas
Tūkstančiai lietuvių tautos sūnų ir dukrų atėjusokupantams buvo tremiami ir kalinami vien už tai, kad buvo darbštūs,mylėjo Tėvynę, katalikiškai augino dorus vaikus. Tai buvo didžiausiasnusikaltimas. Nemažai tautiečių, atsidūrę Sibiro lageriuose irtremtyje, liko ten amžiams, o daugelis likusiųjų gyvų kentė badą,šaltį, dirbo sunkiausius darbus ir turėjo patirti pažeminimą. Vienatokių buvo ir paprasto Duokiškio kaimo mokyklos mokytojo Juliaus Kišūno šeima. Aldona Ramanauskienė Julius Kišūnas gimė 1903 m. vasario 10 d. Buniuškių kaime, Rokiškio valsčiuje, Petro Kišūno ir Anėlijos Šimkutės-Kišūnienės šeimoje. Jis buvo pirmas vaikas. Tėvai buvo valstiečiai, turėjo 11 hektarų žemės. Vėliau Kišūnų šeima apsigyveno Norkūnų kaime, gimė dar 6 vaikai. Julius mokėsi Ragelių pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje. Baigė Marijampolės mokytojų seminariją, paskirtas mokytojauti į Lukštų pradžios mokyklą (Rokišio r.). Čia prasidėjo jo savarankiškas gyvenimas. Kišūnų šeima Norkūnų kaime buvo vienintelė, turėjusi radijo imtuvą. Kai Julius ir brolis Petras tapo mokytojais, jų kiemas tapo tarsi švietimo židinys. Čia rinkdavosi kaimo jaunimas vykdavo vakaruškos. Broliai turėjo daug knygų, laikraščių. Todėl čia jaunuoliai ir merginos ateidavo smalsumo vedini, vieni pasilinksminti, susipažinti, kiti paskaityti spaudą, knygų. Julius turėjo motociklą. Kai juo pravažiuodavo dulkėtu Norkūnų ulyčios keliuku, žmonės, nusiėmę kepures, palydėdavo jį žvilgsniais. Tuo metu tai buvo stebuklas kaime. Su Kišūnų šeima artimai bendravo mano tėvai, dėdė Antanas. Šeimos archyve yra išlikusios nuotraukos su užrašais, skirtais mūsų šeimai. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |