Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Valstybės kūrėjai

„Aš nepasidariau lietuviu, aš esu juo gimęs“

165-osioms Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

(Tęsinys. Pradžia nr. 9, 10.)

G. Landsbergį-Žemkalnį carinė valdžia ištrėmė į Smolenską. Į tremties vietą jis išvyko kartu su savo šeima. Apie laiką, praleistą tremtyje, G. Landsbergis-Žemkalnis rašė: „Nedaug ką galiu iš savo Smolensko vargų gyvenimo papasakoti. Vietos rusai, ypač „žemiečiai“, prielankiai į mus žiūrėjo. Dargi gubernatorius ir policija žmoniškai su mumis pasielgė ir nesinaudojo savo teise lankyties pas mus, kratyt arba dargi pagal įstatymus šaukti mus į policiją. Tiktai lenkai, lygiai su mumis už savo reikalus ištremti, skersavo, kam mes tarp savęs šnekam lietuviškai, kam bažnyčioje, nors ir po visam, gaunam pasimelsti lietuviškai; ir daug darydavo jie kliūčių, kurių ir nesuskaityti. Vėliau per jų skundą Peterburgan buvo tos pamaldos užgintos.

Šviesią atmintį įkvėpė man Smolensko klebonas lietuvis, seniai apsigyvenęs Smolenske. Sužinojęs apie ištremtuosius, patsai mus surado, aplankė, nesiknisinėdamas mūsų sielos gelmėse dėl tikybinės ištikimybės, tas tikrasai Dievo apaštalas paguodė mus, dažnai kviesdamas pas save ir iki mūsų bausmės galo nepertraukė brolio ryšių su mumis“.