Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sunkus Gavėnios kelias Sirijoje

Mindaugas Buika

Tarp Sirijos karo aukų gausybė jaunų žmonių ir vaikų

Kovui, kuris Bažnyčioje yra skirtas Gavėniai, maldingai vilties kelionei, vedančiai į Prisikėlimo Velykų, Kristaus pergalės prieš mirtį šventimą, popiežiaus Pranciškaus maldos intencijos siekyje skalbiama pagalba persekiojamiems krikščionims. „Kad persekiojami krikščionys gautų paramą visos Bažnyčios maldomis ir materialine pagalba“, – kviečia Šventasis Tėvas, kreipdamasis į tikinčiuosius visame pasaulyje. Šiame dvasinio ir praktinio veikimo pastangų sutelkimo kontekste pirmiausia kalbama apie pagalbą kenčiantiems Artimųjų Rytų, ypač kovų apimtos Sirijos, krikščionims, priimant pabėgėlius, siekiant atkurti taiką ir šalį išvaduoti iš smurtaujančių teroristinės Islamo valstybės (ISIL) gaujų. Maldoje prisidedant prie šios intencijos įgyvendinimo, toliau rašinyje aptariami Sirijos ganytojų susidariusios apokaliptinės padėties vertinimai, jų ir tarptautinės bendruomenės taikaus atsikūrimo iniciatyvos.

Gyvojo vandens tėkmė

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors Jėzų, atėjusį į Samarijos miestą, lydėjo kaitri Izraelio saulė ir Jis jautė fizinį nuovargį, bet Jo dvasia buvo žvali, pasirengusi priimti bet kokį gyvenimo netikėtumą. Jis atsisėdo prie Jokūbo šulinio, kurio keli vandens gurkšniai būtų bent iš dalies sumažinę troškulį. Bet Jėzus užmiršo savo poreikius, nes visą dėmesį sutelkė į atėjusią vandens pasisemti samarietę, į kurios širdies šulinį netrukus tekės gyvojo vandens čiurkšlė, paverčianti ją apaštale, skelbiančia Mesijo atėjimą savo gentainiams.

„Duok man gerti“ (Jn 4, 10), – prašo ją Viešpats, iš anksto žinodamas, kad ji Jam nepasiūlys nė lašo. Jėzui labiau nei vandens reikia jos atsivertimo. Todėl Jo minėtas prašymas gali turėti ir kitą prasmės išraišką: „Duok man savo širdį, nes noriu tave matyti tikru žmogumi; tada mano sielos troškulys bus apmalšintas“. Netikras žmogus yra tas, kuriam Jėzus – terra incognita (nepažinta žemė), nes nepateisinamai atidėlioja bendravimą su Juo ir sako: „Mano gyvenimas yra materialiai aprūpintas, ir man kiti pavydi. Esu patenkintas savimi ir man daugiau nieko netrūksta. Žinau, kad vieną dieną teks viską palikti, ir tikiu, kad po šio gyvenimo yra kažkoks kitas... Bet dabar man tai paprasčiausiai nerūpi. Kai ateis senatvė, tada gal į viską pradėsiu žiūrėti kitaip...“

Lenkija protestuoja: vulgariu spektakliu įžeisti religiniai jausmai

Liberalkomunistai tyčiojasi iš krikščioniškų vertybių

Edvardas ŠIUGŽDA

Vasario pabaigoje Lenkijos katalikų bendruomenę sudrebino skandalingas ir vulgarus spektaklis „Prakeikimas“ („Klątwa“), rodytas Varšuvos visuotiniame teatre. Tautinių ir krikščioniškų pažiūrų žiūrovai pjesėje mato neteisėtą pašaipą iš religinių jausmų, neapykantos, pajuokos skleidimą, pašaipą iš patriotizmo, abortų gyrimą ir net kurstymą nužudyti. Pagal Stanislavo Vyspianskio (Stanisław Wyspiański) dramą režisieriaus iš Kroatijos Oliverio Frljičiaus (Oliver Frljić) spektaklyje pateikiama provokuojančių ir vulgarių, tikinčiųjų jausmus žeidžiančių scenų. Viena iš aktorių atsiklaupia prieš gipsinę popiežiaus Jono Pauliaus II figūrą su prikabintu dirbtiniu peniu ir imituoja oralinį seksą. Po to aktoriai pakabina ant figūros lentelę su užrašu „Pedofilijos gynėjas“, o ant kaklo užkabina kilpą. Kitoje scenoje aktoriai sudaro kulkosvaidžių su kryžiais eilę, o po to taiko jais į žiūrovus. Aktoriai atsiklaupia po kryžiumi ir tada nupjauna jį mechaniniu pjūklu. Pasak žiniasklaidos pranešimų, „Prakeikime“ nepadoriai atsiliepiama apie į Smolensko katastrofą, kurioje iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczyński): vienas iš aktorių pasiūlo rinkti pinigus, paskiriant juos žuvusio prezidento broliui Jaroslavui (Jaroslaw) nužudyti. Propaguojami abortai – viename iš monologų keliamas klausimas, kuri iš damų kambaryje turėjo abortą. Spektaklio premjeros metu rankas iškelia trys moterys.

Nepriklausomybės šalikas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su grupe Geležių gyventojų, kurie Seime rodė į kamuolį suvyniotą Nepriklausomybės šaliką

Panevėžio rajono Geležių miestelio gyventojai beveik mėnesį darbavosi megzdami trispalvį šaliką ir kovo 9-ąją juo iškilmingai apjuosė aikštę. Jų akcija buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, todėl jis pavadintas Nepriklausomybės šaliku. O kovo 11-ąją apie 30 Geležių gyventojų šaliką atvežė į Vilnių ir nešini juo, susuktu į didelį kamuolį, dalyvavo Seime vykusiame minėjime. Prie Geležių žmonių Seime stabtelėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teiravosi, kaip geležiečiai sugalvojo numegzti tokį šaliką, gyrė jį, sakė besididžiuojanti, kad ir mažuose šalies miesteliuose gimsta gražios iniciatyvos, gyvena kūrybingi, patriotiški, Lietuvą mylintys žmonės. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, įsijungęs į bendrą šaliku apjuostą gyvąjį ratą, irgi stebėjosi ir gyrė geležiečių sumanymą. Ištiestą šaliką žmonės nešė į Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje ir dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtoje šventinėje eisenoje „Mūsų laisvė“. Pakelėse stovintys žmonės palydėjo trispalvį šaliką nešančius geležiečius sveikinimo ir palaikymo šūksniais.

Patriotinės eitynės

Patriotinėse Kovo 11-osios eitynėse Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Vilnius. Lietuvių tautinis centras ir Tautininkų sąjunga Lietuvos patriotus sukvietė į kasmetines, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes. Dalyviai rinkosi Vilniaus Gedimino kalno papėdėje, Katedros aikštėje prie paminklo Vilniaus įkūrėjui Karaliui Gediminui bei S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros. Čia Arūnas Eigirdas perskaitė viešą Tautininkų sąjungos laišką prezidentei D. Grybauskaitei. Jame prašyta atšaukti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu minint Vasario 16-ąją suteiktą apdovanojimą Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi sovietų partizanei Faniai Jocheles-Brancovskajai (Brantsovsky). Dar vasario 23-iąją dėl to kreiptasi į Prezidentę. Gautas atsakymas, kurį Prezidentūros nurodymu parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Tautininkai pasigedo motyvų, už kokius nuopelnus Lietuvai minėta pilietė buvo apdovanota šiuo garbingu valstybės apdovanojimu. LGGRTC paaiškinime pripažįstama, kad F. Jocheles-Brancovskaja bei jos sutuoktinis Michailas Brancovskis priklausė Kaniūkų žudynes vykdžiusiam sovietinių partizanų būriui, tačiau esą patikimi dokumentai patvirtina tik jos vyro betarpišką dalyvavimą šiose žiauriose žudynėse, bet ne jos pačios. F. Brancovskajos dalyvavimas Kaniūkų žudynėse yra „grindžiamas tik atsiminimų medžiaga“, kuri, LGGRTC nuomone, yra subjektyvi. Galiausiai LGGRTC rašte formuluojamas siūlymas laikytis „platesnio“ požiūrio ir sovietinių partizanų kovas su nacistais, kaip „išskirtiniu anticivilizaciniu reiškiniu“, pripažįstant kova už Vakarų pasaulio vertybes. O tai, esą, ir yra jų nuopelnas Lietuvai. „Tai – labai pavojingas precedentas, – sakė susirūpinęs TS pirmininkas Sakalas Gorodeckis. – Pagal tokį „platesnį“ požiūrį galima būtų teigti, kad net ir Stalinas kovojo už Vakarų vertybes. Tad kokia žinia apie tai, kas yra laikoma nuopelnu Lietuvos valstybei, siunčiama mūsų piliečiams?“ Kaip sakė Eduardas Rudys, F. Jocheles-Brancovskaja priklausė organizuotai nusikaltėlių teroristų grupei.

Kiek galime pasitikėti Seimo nariais tapusiais Lietuvos piliečiais

Edvardas ŠIUGŽDA

Šventinę Kovo 11-osios savaitę Lietuvos žmonių dėmesys krypo, deja, ne į tai, ko pasiekėme nuo 1990-ųjų, tačiau į kelias liūdnas ir net tragiškas istorijas. Pirmoji – tragiška Ievos Strazdauskaitės mirtis, kai keli jaunuoliai, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, tapo žiauriais šaltakraujais žmogžudžiais. Antroji istorija – Seimo narys Kęstutis Pūkas ir jo gaimai vykdytas seksualinis priekabiavimas. Trečioji istorija yra susijusi su kitu Seimo nariu, buvusiu Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu, jo ryšiais Rusijoje bei galimomis grėsmėmis mūsų nacionaliniam saugumui. Itin svarbi M. Basčio istorija, žeidžianti valstybės pagrindus.

VSD informacijoje apie M. Basčio ryšius su Rusijos interesams artimais žmonėmis rašoma, kad jis susitikinėjo su Piotru Vojeika, dirbusiu KGB. P. Vojeika (Vojeiko), gimęs 1949 metais, yra dirbęs Sovietų Sąjungos ir Lietuvos KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, netgi KGB rezidentūroje Suomijoje, nors formaliai buvo trečiasis SSRS ambasados sekretorius. Vėliau ėjo „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas. P. Vojeika bendrauja su buvusiais Lietuvos ir Sovietų Sąjungos KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje. Vienas tokių yra „Rusijos geležinkelių“ vadovas, buvęs žvalgybos-saugumo darbuotojas Vladimiras Jakuninas. P. Vojeika palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais, kai kurie jų siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Anot VSD, P. Vojeika prašė M. Basčio paramos sprendžiant „Dujotekanos“ bėdas dėl Kauno termofikacinės elektrinės, 2013 metais M. Bastys prašė finansinės paramos jam pažįstamiems asmenims, bet jie neįvardyti. Dar pirmaisiais draugystės su P. Vojeika metais, 2008-aisiais, M. Bastys prašė skirti paramą Kęstučio Smirnovo sporto mokyklai, nes siekė jo paramos. Taigi be visų kitų „biznio“ reikalų, M. Bastys derino su šiuo žmogumi paramą Vilkaviškio rinkimų apygardoje besireklamavusio K. Smirnovo sporto klubui „Audra“. M. Bastys pasakojo, kad jau 2008 metais jis prašė K. Smirnovo ir liberalcentristų palaikymo antrajame rinkimų ture Šakių vienmandatėje apygardoje. Kodėl socialdemokratas M. Bastys ieškojo tokios paramos liberalcentristui K. Smirnovui? Todėl, kad tada antrame ture K. Smirnovas bei didžioji dalis jo partijos narių Šakių rajone palaikė M. Bastį. P. Vojeika jam patvirtino, jog finansinė parama, skirta ir kitiems asmenims, pasieks nurodytą sąskaitą. Kas tie asmenys, nepatikslinama.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimai

Pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę partizanai

Paminklą Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengia LGGRTC generalinė direktorėTeresė Birutė Burauskaitė ir rajono meras Artūras Margelis

LAZDIJAI. Kovo 11-ąją čia iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio gynybos pajėgų vadui generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Renginyje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, LGGRTC generalinė direktorėTeresė Birutė Burauskaitė, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Paminklas įrengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Jį sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Simboliška ir tai, kad aikštė prie Šv. Onos bažnyčios irgi pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu. „Čia yra jo šaknys ir giminės. Pačioj geriausioje vietoje pasiūliau pastatyti paminklą, nes jis ne tik reprezentuoja jo žūtį ir patriotizmą, bet ir auklėja ateinančias kartas“, – sakė Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Prisimename Knygnešių tėvą buvusį kleboną kun. Martyną Sederevičių

Sudargo Martyno Sederevičiaus Pagrindinio ugdymo skyriaus mokiniai ir jaunieji šauliai su vadais prie kun. Martyno Sederevičiaus kapo (toliau, kairėje)

Sudargas. Esame laisvi ir stiprūs tiek, kiek gyva mūsų atmintis. Žmonės kaip medžiai auga ir gyvena tik turėdami tvirtas ir nepažeistas šaknis. Mūsų, žmonių, šaknys yra tradicijos ir gyvoji atmintis. Sudargo krašto žmonės gyvąją atmintį puoselėja prisimindami jų kraštą garsinusius žmones.

Kovo 7 dieną sukako 110 metų, kai į Dievo karalystę iškeliavo kuklus Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederevičius – Šakių rajono Plėgių kaimo vaikas, gimęs 1829 m. lapkričio 9 d. Pasak J. Švaisto, knygos ,,Žiobriai plaukia“ autoriaus, ir to kaimo tik ,,trys dubos, bet ūkininkai čia karališki – laisvi“. Nuo pat mažumėlės Martynas širdyje nešiojosi didelę svajonę – bus kunigas. Raides pažino ir pradžiamokslį išėjo pas kleboną kun. Antaną Tatarę. Kunigystės mokslus ėjo Marijampolėje pas vienuolius marijonus ir Lenkijoje – Seinuose. 1858 metais vyskupas Motiejus Valančius Martyną Sederevičių įšventino kunigu.

Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Kovo 11-osios Maldos pusryčiai

Klebonas kun. Rimantas Žaromskis pilsto vandenį kavai

TYTUVĖNAI. Lietuva išradingai bei pakiliai šventė 27-ąjį Nepriklausomybės pavasarį. O štai tytuvėniškių vyrų katalikų grupė surengė tradiciniais tapusius Kovo 11-osios Maldos pusryčius. Kaip užsiminė klebonas kun. Rimantas Žaromskis, buvo daug pakviestųjų, bet maža išrinktųjų, nes ne visi kviestieji atvyko į Piligrimų centre vykusį rytmetį.

Šventinį susitikimą pradėjo renginį vedusios Monikos Sakienės žodžiai, pakili muzika bei paskelbta Tylos minutė. Ja pagerbti Maldos pusryčių sumanytojai šviesaus atminimo tytuvėniškis Antanas Levickas bei kelmiškis Antanas Račas. Vėliau skambėjo klebono kunigo Rimanto ir visų susirinkusiųjų malda už laisvę, už tuos, kurie dėl jos dirbo ir aukojosi, už šeimas, prašyta Viešpats padėti tautos vadovams išvesti šalį ir jos žmones iš moralinio ir materialinio nuosmukio, išsaugoti vienybę, kad galėtume įveikti visus sunkumus...