Bado akcija dėl teisingumo įgyvendinimo Lietuvoje
Vilnietis Alfonsas Butė paskelbė bado akciją, kurios tikslas atkreipti valdančiųjų dėmesį į tai, kad įstatymų pakeitimais įteisinta teisminė praktika, kai neleidžiama pasinaudoti tripakope teismų sistema, prieštarauja tarptautinėms deklaracijoms ir LR Konstitucijos nuostatoms. Aukščiausiojo Teismo teisėjas verčiamas konkrečioje byloje vadovautis ne įstatymu ir savo sąžine, o žemesnės instancijos teismo teisėjo nagrinėtoje byloje suformuota nuomone apie įrodymus ir aplinkybes. Bado akcijos iniciatoriaus anksčiau darytos pastangos priminti Seimo nariams, kad jie yra Tautos atstovai, privedė jį prie sprendimo rizikuoti sveikata ir net gyvybe. Taip jis nori atkreipti piliečių dėmesį į tai, kad valstybė be teisingumo tauta be ateities. Jis prašo visų mūsų maldos, kad Dievas suteiktų jėgų savo misiją atlikti iki galo...
A. Butė pradėjo vykdyti bado akciją priešais nacionalinę M. Mažvydo biblioteką, šalia LR Seimo, 2017 m. kovo 20 d.
Spausdiname kai kurias A. Butės kreipimosi į Lietuvos žmones ištraukas.
Mieli Lietuvos žmonės
Aristotelis: Platonas draugas, bet tiesa dar didesnis
draugas, t.y. tiesa brangesnė už viską.
Karlas Monteskjė: Jeigu principai Valstybėje geri, tai
ir blogi įstatymai veikia gerai. Jeigu principai blogi, tai ir geri
įstatymai neveikia gerai.
Teisingumas yra Valstybės pagrindas (justitija est fundamentum regnorum), todėl neteisybės pašalinimui ir teisingumo principų įgyvendinimui šalyje alternatyvos nėra ir būti negali. Jokie valstybės pareigūnų pasiteisinimai ar paaiškinimai lėšų stoka ar kitomis aplinkybėmis negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų aukojamas pasiryžimas įtvirtinti teisingumą valstybėje, nes būtent pats teisingumas ir yra valstybės pagrindas.
Lietuvos Konstitucijoje (111 str.) įtvirtinta tripakopė teismų sistema. Pagal Konstitucijos 30-ąjį straipsnį asmeniui suteikta teisė į teisminę gynybą kiekvienoje teismo instancijoje. Antroji apeliacinė teisminė instancija yra pirmosios teismų instancijos priimtų sprendimų, nutarčių ir nuosprendžių kontrolės mechanizmo dalis. Paskutinė kasacinė jau įsigaliojusių teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių kontrolės mechanizmo instancija yra Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT). Jokiomis aplinkybėmis Konstitucija nenumato tripakopės teismų sistemos pakeitimo į dviejų pakopų teisminę sistemą. Naudotis visa teisminės sudėties sistema ar pasitenkinti ir apsiriboti pirmąja ar dviem pakopomis turėtų būti asmens pasirinkimo dalykas.
2002 m. kovo 14 d. Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str., aiškiai apibrėžta BPK paskirtis: Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. (...)
Lietuvos Konstitucijoje (111 str.) įtvirtinta tripakopė teismų sistema, kuri privalo užtikrinti LR BPK ir LR CPK konstitucinės svarbos tikslų įgyvendinimą. Tačiau 2002 m. Seimo patvirtintas CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka trijų pakopų teisminę sistemą supaprastino jau iki dviejų pakopų teisminės sistemos. Nuspręsti, kieno kasacinis skundas bus nagrinėjamas, o kuris ne paliekamas Aukščiausiojo teismo pirmininkui arba atitinkamo Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkų sudarytoms trijų teisėjų kolegijoms, kurios vadinamos atrankos komisijomis, kiekvienu atveju atskirai išduodančiomis leidimus kasacijai. Nuo LR CPK įsigaliojimo, t.y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 21 d., daugiau nei 8 metus, galiojo tiesiog diskriminacinė ir antikonstitucinė LR CPK 341 str. teisės akto norma, apribojusi paduoti kasacinį skundą, kuriame ginčijama suma neviršijo, t.y. buvo mažesnė nei (5000 litų) 1448 Eurai. Nuo 2011 m. birželio 21 d. Seimas pats susiprato ir šį apribojimą panaikino. (...)
Kasacinis teismas apie du trečdalius kasacinių skundų, kuriuose ginčo objektas sutarčių ir jų sąlygų aiškinimas ar kitos faktinės aplinkybės, faktų buvimas ar nebuvimas atsisako priimti motyvuodamas, jog tai yra fakto klausimai. Netgi priimtuose kasaciniuose skunduose, LAT fakto klausimų ir aplinkybių netiria ir nesiaiškina, dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės nenagrinėja nei apeliacinė instancija, nes, ypač paskutiniuoju metu, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinė instancija juos tik formaliai peržiūri. Tad visų aplinkybių joms esant ar nesant nustatymas, jų vertinimas lieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje ir priklauso tik nuo jo sąžinės, simpatijos ar antipatijos vienai iš šalių ar teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi. (...)
Iš to darytina išvada, jog kasaciją pavertus tik išskirtinai viešojo intereso gynimo instrumentu, privataus, t.y. asmenų teisės gynimo kontrolė palikta žemesnės instancijos teismų savivalei.
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau VŽTD) 7 straipsnis
skelbia: Visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą ir nediskriminuojami,
turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Nors Lietuvos Konstitucijoje
(111 str.) ir įtvirtinta tripakopė teismų sistema, o pagal Konstitucijos
30-ąjį straipsnį asmeniui suteikta teisė į teisminę gynybą kiekvienoje
teismo instancijoje po 2002 m. BPK ir CPK patvirtinimo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai per nekonstitucinę struktūrą teisėjų
atrankos kolegiją atsirenka, kurio asmens bylą nagrinėti, o kuriam
neleisti pasinaudoti visa teisminės gynybos sistema.
Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto
(toliau TPPTP) 14-asis straipsnis skelbia: Kiekvienas asmuo
turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama lygybės ir viešumo sąlygomis...
LR Konstitucijos 117-asis straipsnis nustato: Visuose teismuose
bylos nagrinėjamos viešai. Lietuvoje apeliacinės instancijos
teismuose dauguma bylų nagrinėjama nekviečiant šalių, t.y. rašytinio
proceso tvarka, neišklausant jų paaiškinimų, argumentų, netikrinant
faktinių aplinkybių.
Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos patvirtinti
Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai (toliau PTNP) nustato:
Teisėjai bylas nagrinėja nešališkai, vadovaudamiesi faktais
ir įstatymais, be jokių apribojimų, netinkamos įtakos, paskatų,
spaudimo, tiesioginio ar netiesioginio įsikišimo ar grasinimo, kylančio
iš bet kurios šalies ar dėl bet kokių priežasčių.
Kaip jau minėta, Lietuvoje vienintelė kasacinė institucija LAT saistoma žemesnės instancijos teismų nustatytais faktais bei faktinėmis aplinkybėmis, kurios dažniausiai būna esminis ginčo tarp šalių dalykas.
Seimas, be Konstitucijos pakeitimo priimdamas 2002 m. CPK, BPK, panaikindamas iki tol buvusią, visiems prieinamą pirmąją kasaciją, o vietoje anksčiau visiems prieinamos galutinės kasacijos LAT įvesdamas griežčiausią visoje Europoje precedento neturinčią skundų atrankos sistemą, iki minimumo sumažino įsigaliojusių teismo sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių kontrolę, daugeliu atveju žemesnės instancijos teismus tiesiog paliko nekontroliuojamus. Tiesiog be triukšmo suspendavo Konstitucijos normas, užtikrinančias žmogaus teises ir tripakopę teismų sistemą. Todėl žmogaus teisių gynimo principai pagal Lietuvos Konstituciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei kitus Lietuvos Respublikos ratifikuotus tarptautinius aktus ir Lietuvos teismų sistema, ypač Lietuvos Aukščiausiasis teismas, lyg skirtingų civilizacijų kūriniai, niekaip nereaguojantys į jokius argumentus, pasiūlymus keisti situaciją. Todėl darytinos išvados, jog:
teisinis reguliavimas Lietuvoje neatitinka VŽTD 7-ojo straipsnio nuostatos dėl lygios įstatymo apsaugos, nes LR Civilinio proceso kodekso 321 str., 322 str., 349 str. 1 d., 350 str. 1 d., 352 str. 3 d., 355 str. 1 d., 356 str. 1 d., įtvirtinę rašytinio proceso tvarką, kai proceso dalyviui, net prašant nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teisėjas savo valia atima teisę dalyvauti procese (LR CPK 322 str.), prieštarauja EŽTK 6 str. 1 dalies, TPPTP 14 straipsnio ir LR Konstitucijos 117 straipsnio nuostatoms;
teisės akto norma, ribojanti Aukščiausiojo Teismo teisėjo galias iš naujo tirti ir aiškinti fakto klausimus, faktines aplinkybes, niekais paverčia net aukščiausiojo rango teisėjų nepriklausomumo principą, nes jie verčiami konkrečioje byloje vadovautis ne įstatymu ir savo sąžine, o kito, žemesnės instancijos teismo teisėjo nagrinėtoje byloje suformuota nuomone apie įrodymus ir aplinkybes, imperatyvi PTNP nuostata, kad teisėjas bylas nagrinėja be jokių apribojimų, Lietuvos teismų praktikoje netenka jokios prasmės.
Jeigu prisiminsime, kiek Lietuvos teisinės sistemos teisėjų
vien per paskutinį dešimtmetį buvo atleista iš pareigų už piktnaudžiavimą
tarnybine padėtimi, už kyšininkavimą, už parašų klastojimą ir kitus
nusikaltimus ar kitaip pažeminus teisėjo vardą, kurie iki tol Respublikos
vardu rašė nuosprendžius ir sprendimus, kurie buvo nekontroliuojami
jokiomis kontrolės priemonėmis, darosi aiškų, kodėl iš Lietuvos
išvažiuoja žmonės, kodėl nėra ir nesusidaro vidurinioji klasė, kodėl
vis didėja socialinė žmonių atskirtis. Paskutiniuoju metu vis garsiau
galima išgirsti nuomonių visuomenėje, jog prie rusų buvo geriau.
Iš šimtų tūkstančių Respublikos piliečių teismų salėse tiesiog buvo
pasityčiota ir tariamai atiduodant prioritetą visuomeniniam interesui,
kasacija jiems buvo neprieinama, o jų likimas buvo atiduotas žemesnės
instancijos teisėjų savivalei. O gal vertėtų prisiminti teiginį,
jog nebaudžiamumas skatina nusikalstamumą? Gal vertėtų prisiminti,
jog tie patys žmonės, šaltakraujiškai kastuvais uždaužę jauną moterį,
jau buvo teisiami už žmogžudystę, kad iki mirties buvo sumušę kitą
žmogų? O kaip baigėsi teismų procesai Kėdainių rajono apylinkės
teisme? Šiandieniniai nusikaltėliai, tiesiogine to žodžio prasme,
teisėjų vidiniu įsitikinimu nuo pelnytos bausmės buvo išsukti.
O to paties teismo teisėjų vidiniu įsitikinimu, tik kitoje byloje,
už tai, kad Šarūnas Paberalius, vairuodamas automobilį vienoje Kėdainių
miesto gatvėje, manevruodamas prieš atsiradusią kliūtį, privertė
stabdyti kitoje eismo juostoje važiavusį autobusą, o autobuse važiavęs
keleivis išgriuvo ir susižeidė, po metų mirė nuo plaučių uždegimo,
o Š. Paberalius buvo nuteistas už žmogžudystę, nors jo vairuojamas
automobilis incidento metu su autobusu net nebuvo susilietęs. Kėdainių
rajono teismo pirmininkas teisėjas Vitalijus Kondratjevas paskelbė
jo tarptautinę paiešką. O gal todėl Š. Paberalius buvo nuteistas,
jog Kėdainių kniazius išsiaiškino, jog jis dirbo pas Uspaskichą
VSD siuntimu ir apie jį rinko medžiagą? Tad kyla daugybė klausimų,
kas yra mūsų valstybės pareigūnai ir kam jie dirba? Kiek jų tokių
yra? Nejaugi šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie nepriklauso
švogerių, kniazių ratui, interesų gynimas neturi visuomeninio
ar viešojo intereso gynimo pobūdžio? Darosi baugu dėl Valstybės,
dėl mūsų visų ateities. Juk iš tiesų, 1964 m. CPK, veikęs iki 2002
m., išskyrus išgarsėjusius CK straipsnius prieš disidentus, kurie
iškart buvo panaikinti po Nepriklausomybės atkūrimo, net kelis kartus
suteikė daugiau teisių žmogui, ginančiam savo pažeistus interesus,
veikė kelis kartus efektyvesnė teismų kontrolė. Todėl kaip niekad
šiandien verta prisiminti pradžioje laiško paminėtus posakius, kurie
per tūkstančius žmonijos vystymosi metų primena, kad kiekvienai
valstybei, kiekvienam žmogui yra svarbiausias teisingumas. Teisingumas
yra valstybės pagrindas. Valstybės, kurios šias, akivaizdžias
tiesas ignoravo, buvo pasmerktos žlugti ir žlugo, nes pirmiausia
jos prarado savo piliečių pasitikėjimą, tikėjimą, o dar vėliau
ir palaikymą. Per patį banditizmo, reketo ir korupcijos metą BPK
ir CPK surašytos ir patvirtintos normos neatsitiktinai orientuotos
į greitą bylų išnagrinėjimą, tačiau nesuteikia Lietuvos žmonėms
pakankamai teisių apginti savo pažeistus teisėtus interesus ir konstitucijos
ginamas teises. Į galimus oponentų prieštaravimus, kad panaikinus
kasacijos atranką reikėtų daugybės papildomų išlaidų Aukščiausiojo
teismo teisėjų korpusui išplėsti, galiu atsakyti vienu sakiniu:
Lietuvoje vienam milijonui gyventojų Aukščiausiojo teismo teisėjų
yra net penkis kartus daugiau nei vidutiniškai paėmus kitose Europos
valstybėse. O kol kas Seimo patvirtinti naujieji BPK ir CPK tempia
šalį į prarają. Tai parodo mūsų piliečių nuotaikos, tai parodo išvykstantys
ir emigruojantys mūsų šalies gyventojai. 2011 m. Seime teisės ir teisėtvarkos klausimais aš asmeniškai
organizavau konferenciją. Joje, be Seimo, Vyriausybės, Teisėjų tarybos,
policijos vadovų ir atstovų, dalyvavo ir LAT vadovybė, Teisėjų tarybos
atstovai. Tačiau tai nė kiek neišjudino ir neturėjo įtakos, nepaskatino
Seimo ir pačios teisinės sistemos bent minimaliai keistis. Kadangi
pastangos priminti Seimo nariams, kad jie yra ne tik viešojo sektoriaus
darbuotojai, bet ir Tautos atstovybė, neduoda vaisių kreipiantis
įprastomis rašytinėmis formomis, tenka rizikuoti sveikata ir net
gyvybe. Galbūt mano visiško bado akcija padės mūsų svarbiausiajai
piliečių atstovybei viešajame sektoriuje suvokti, kad valstybė
be teisingumo tauta be ateities.
Mano, patyrusio visas mūsų teisinės sistemos ydas ir neteisybę, bado akcija, net jeigu baigsis mano mirtimi, nebus per didelė auka už Lietuvą, už Lietuvos žmones ir jų konstitucinių teisių atstatymą. O Lietuva, mano Tėvyne, su kuo ir prieš ką tu eini... Dieve, suteik man jėgų savo misiją atlikti iki galo...
Alfonsas Butė,
bado akcijos iniciatorius
© 2017 XXI amžius
|