Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kai tarpsta gudrieji, sumanieji, išradingieji

Edvardas ŠIUGŽDA

Pirmadienį, kai jau buvo vos ne švenčiamas Sauliaus Skverelio vyriausybės šimtadienis, koalicijos partnerių pasitarime socialdemokratai ir „valstiečiai ir žalieji“ vos neišsiskyrė. Jau net konservatorių vadas siūlėsi ateiti į koaliciją su „valstiečiais“ vietoj socialdemokratų. Vis dėlto vakarop koalicijos lyderiai demonstravo vienybę ir žadėjo kartu dirbti toliau. Pasibaigus pusantros valandos trukusiam susitikimui premjeras S. Skvernelis sakė: „Kad ir susipykę labai nebuvome. Darbas vyksta toliau, buvo aptarti artimiausi uždaviniai, sesijos klausimai, kurie darbotvarkėje numatyti, buvo aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti, priimti bendrus sprendimus, manau, galima konstatuoti, kad koalicija toliau dirba ir priima sprendimus, kurie reikalingi valstybei priimti“. S. Skvernelis aiškino, kad socialdemokratai rems urėdijų reformą, kuriai dar praėjusios savaitės Seimo posėdyje aršiai priešinosi, pasišaipydami iš aplinkos ministro Kęstučio Navicko parengto plano sutramdyti miškų prievaizdų siautėjimą, išparduodant Lietuvos turtą. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius dievagojosi, kad socialdemokratai urėdijų reformą remia, bet, norėdami „diskutuoti dėl turinio“, artimiausiu metu pateiks savo pasiūlymus, pastabas ir kartu su „valstiečiais ir žaliaisiais“ aiškinsis, „kur jų pozicijos išsiskiria“. „Bet kad socialdemokratai pasisako prieš bet kokią reformą, tai yra netiesa“, – tvirtino A. Butkevičius, lyg pamiršęs anos savaitės partiečių triukšmavimą Seimo posėdyje. Nepaisant koalicijos lyderių demonstruotos vienybės ir sutarimo, po susitikimo socialdemokratai išplatino pranešimą, teigiantį, kad „koalicija negali būti pagrįsta diktatu“.

Kodėl taip nesutaria politikai? Juk jų tikslai turėtų būti aiškūs – valstybės stiprinimas ir piliečių gerovė. Bet štai ima ir pradeda kivirčytis. Tikriausiai, tai vyksta dėl neaiškių mūsų politikų pasaulėžiūros nuostatų. Politikas Darius Gudelis – simpatiškas vyras, gana jaunas, gimęs 1974 metais. Tai – ryšių su visuomene konsultantas, daug prisidėjęs prie „valstiečių“ pergalės. Nesitenkindamas 1998 metais Kauno technologijos universitete baigtomis bakalauro viešojo administravimo studijomis, 2004 metais Mykolo Romerio universitete įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį, 2005 metų antroje pusėje Yale universitete Amerikoje praėjo intensyvią mokymo programą, kurioje išmoko, kas yra viešųjų procesų valdymas, lobizmas, vidinė ir išorinė komunikacija. Nuo 2006 metų UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ (VIP communications) – steigėjas ir direktorius. Studijuodamas lygiagrečiai rūpinosi politine karjera. 2001–2004 metais buvo Anykščių rajono savivaldybės meras, 2006 metais – Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas, Vidaus politikos ir analizės skyriaus vadovas. 2000–2007 metais – Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, 1998–2000 metais Anykščių rajono savivaldybės mero patarėjas. „Šiuose rinkimuose mes su „valstiečiais“ dirbome, Prezidento rinkimuose – su socialdemokratais, prieš tai Seimo rinkimuose, man regis, – su konservatoriais, dar prieš tai – su liberalais. Patirtis kaupiasi ir atsiranda tam tikri standartai“, – savo sugebėjimus daug kam įtikti aiškina D. Gudelis. Tad, kaip galima suprasti, į politiką jis ėjo ne vien iš altruistinių nuostatų – kaip jis pats yra sakęs, jam asmeniškai darbas su verslu yra „kur kas įdomesnis, dinamiškesnis“. Ir tikrai, dirba labai dinamiškai su abiejomis partijomis, kurios yra valdžioje. Nors ryšiai su socialdemokratų partija ir nutrūkę, tačiau per įvairias jai pavaldžias institucijas ši partija buvo dosni D. Gudelio įmonei dar ir 2016 metais. Tad ar reikia stebėtis, kad pernai D. Gudelio įmonė pasirašė sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, kai vadovavo socialdemokratų statytinis Stasys Dailydka. Laimėjus A. Butkevičiaus valdomos Vyriausybės kanceliarijos paskelbtą konkursą, pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytą sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ į D. Gudelio įmonės sąskaitą, kaip ištyrė žurnalistė Indrė Makaraitytė, turėjo įkristi 286 tūkst. eurų be PVM. Be šios sutarties, dar buvo bent dvi – dėl reklamos gaminių ir reklamos paslaugų – ir per jas abi – dar per 140 tūkstančių eurų. Visos trys sutartys iki šiol galioja, o pernai D. Gudelio įmonė iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo 165 tūkstančius eurų. Beveik tuo pačiu metu UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ laimi konkursą Vyriausybės kanceliarijoje. Sutartis pasirašyta 2016 m. spalio 24 d., iškart po antrojo rinkimų rato, kai jau buvo aišku, kad tuomet valdę socialdemokratai pralaimėjo rinkimus. Suma – daugiau nei 115 tūkstančių eurų. Pagal šią sutartį D. Gudelio įmonė turi didinti Vyriausybės veiklos žinomumą ir turi sukurti Vyriausybės veiklos viešinimo priemonių paketą. Štai kokia A. Butkevičiaus dovana D. Gudeliui ir „valstiečiams“, kurie tuo metu kalbėjo apie permainas, apie korumpuotą sistemą. Bet tai – dar ne viskas. D. Gudelis yra ne tik viešųjų ryšių paslaugas teikiančios įmonės vadovas, bet ir Vilniaus krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ dalininkas. Tarsi netyčia šiam krepšinio klubui „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S  Dailydka irgi buvo labai dosnus – vien 2016 metais suteikė 300 tūkstančių eurų paramą. D. Gudeliui dar priklauso kai kurie regioniniai laikraščiai, iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos per šiuos Seimo rinkimus gavę rinkiminių pinigų užsakomiesiems straipsniams žiniasklaidoje. Taip ir plaukioja mūsų pinigai iš vienos kišenės į kitą pagal taisyklę „ranka ranką plauna“?

Praėjusią savaitę pranešta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijomis, atliko sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo. Pasirodo, siekiant išsiaiškinti galimas korupcines schemas ir visus jų dalyvius, vykdant viešuosius pirkimus, STT Vilniaus valdybos pareigūnai atliko apklausas bei kratas buvusio AB „Lietuvos energija“ vadovo Rymanto Juozaičio bei buvusio AB „Lietuvos elektrinė“ vadovo Prano Noreikos gyvenamosiose vietose. Įtariama, kad nuo 2004 metų iki 2009 metų tuometinėms AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Lietuvos energija“ (kurių pagrindinė akcininkė buvo Lietuvos Respublika ir valdžiusi akcijas per Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją), organizuojant ir įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo vykdyti nusikalstamas veikas – stambaus masto kyšininkavimą ir papirkimą – siekdamos paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų tęstinumą. Galimai neskaidrūs viešieji pirkimai ir korupcinės veikos, susijusios su „Aplinkos ir techninio Lietuvos elektrinės atnaujinimo“ Elektrėnuose projektu bei Kauno hidroelektrinės modernizavimo projektu, kuriuose dalyvavo tiek užsienio įmonės, tiek ir subrangovai iš Lietuvos. Dar 2014 metais pranešta, kad antrinė Prancūzijos kompanijos „Alstom“ įmonė „Alstom Power“ yra kaltinama aštuonerius metus mokėjusi kyšius. „Alstom Power“ korupcijos byloje iki šiol figūruoja ir lietuviškų įmonių pavadinimai – pateikti nauji kaltinimai yra susiję su kontraktais su Lietuvos kompanijomis „Vilmetrona“ ir „Lietuvos elektrinė“, ir Elektrėnų elektrinės projektu, su kuriuo dirbo „Alstom“. Didžiojoje Britanijoje šią bylą planuojama pradėti nagrinėti spalį. Aišku, R. Juozaitis visa tai vadina melu ir dezinformacija. Jis neigia kaip nors susijęs su Britanijoje atliekamu tyrimu dėl galimo bendrovės „Alstom Power“ nusikaltimo, paperkant Lietuvos bendroves: jis esą nekaltas, nes nebuvo nei „Lietuvos elektrinės“ vadovas, nei valdybos narys, nei atsakingas. Esą hidroelektrinės rekonstrukcijai buvo laimėtas tarptautinis konkursas. R. Juozaitis aiškina, kad su Lietuvos bendrove „Vilmetrona“ jis nėra susijęs. 2013 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra pateikė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba tuomečiams „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ valdybos pirmininkui Pranciškui Jurgučiui ir generaliniam direktoriui Valdemarui Jasevičiui. Ši bendrovė išregistruota 2015 metais. Teisėsauga įtarė, kad įgyvendinant Europos Sąjungos remiamą projektą šie asmenys galėjo pasisavinti daugiau nei 1,3 mln. Eur (4,5 mln. Lt) ir jų dalį nusikalstamu būdu legalizavo. Tada byla buvo numarinta, kaltų nerasta arba jie „dingo“. Tačiau dabar atrodo, kad tyrimo metu gali iškilti klausimas jau ne apie kelių milijonų eurų, o keliasdešimties milijonų eurų pasisavinimus. Juk šiose galimai nusikalstamose schemose dalyvavo toks stambus veikėjas iš „tarybų“ Lietuvos Pranas Noreika – jis net beveik 50 metų, 1962–2010 metais, buvo Lietuvos elektrinės direktorius, o 1977–1990 metais vadovavo Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybai. Bet ypač svarbi jo anų laikų politinė biografija. Nuo 1972 metų jis jau įkopė į komunistų karjeros aukštumas – tapo LKP CK nariu, 1975–1980 metais – LSSR AT deputatu, nuo 1979 metų – SSRS AT deputatu. Tikrai nusipelnęs veikėjas, kurio neįveikė net Lietuvos nepriklausomybė. Ir R. Juozaitis jo neaplenkė – „Lietuvos energijai“ vadovavo tik pusę tiek.

Čia kyla daug klausimų. Kaip galėjo tokius valstybinių įmonių vadovus skirti politikai? Kaip galėjo palikti juos be kontrolės? Ir kur buvo VSD, stebintis vos ne kiekvieno Lietuvos piliečio pirstelėjimą? Argi tik kitų šalių žvalgybos turi aiškintis apie Lietuvoje vykdomą nusikalstamą veiką? Matyt, išties teisybę kalbėjo a.a. mons. Alfonsas Svarinskas, be perstojo sakęs, kad Lietuvos saugumo nebėra – jis sekioja tik paskui buvusius disidentus ir Laisvės kovotojus bei patriotus. Bet jis buvo kunigas, be reikalo „kišdamasis į politiką“ gadinęs sau sveikatą. Ir tokių jų, politikų ar energetikos, pelningiausios pramonės vadovų, yra ne vienas. Per 27 mūsų nepriklausomybės metus pakeitusių partijas kaip pirštines yra tikrai daug. Jie neturi jokio pasaulėžiūros stuburo, politinių nuostatų. Dauguma ieško tik asmeninės naudos. Todėl ir bręsta, kyla ir tarpsta įvairiausi skandalai, parodantys politikų egoizmą, neprincipingumą, savanaudiškumą. Tai silpnina mūsų valstybę, kurios šimtmetį greitai švęsime. Jei prieškario Lietuvoje buvo skandalų, tai jų buvo gana nedaug. Dabartinės mūsų nepriklausomybės metais jų yra vos ne kasdien – bent kas savaitę tai tikrai. Bet apie juos kalbama labai trumpai, nes jie išties jau įkyrėję žmonėms, atgrasūs. Ir jie nieko nelemia, nes niekas nesikeičia. Tarpsta gudrieji, sumanieji, išradingieji, tik sau naudos ieškantys. Joks žmogus nėra šventasis, jis ieško sau naudos, bet kai politikas ieško naudos skriausdamas valstybę (mus visus), tada jau darosi blogai.

Dabar, kai šią savaitę pagal paskelbto Jungtinių Tautų remiamo tyrimo duomenis pasirodė, kad lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius (iš 60 vietos pakilo į 52-ąją, palikdama Latviją 54-oje, Estiją 66-oje ir Baltarusiją 67-oje vietoje), tampa labai daug kas neaišku ir netgi veidmainiška. Juk kaip pasirodo, dėl tos didelės „laimės“ pernai, 2016 metais, iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – lyginant su 2015 metais emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst., arba 13 proc. Taigi džiaukimės, kad Lietuvoje yra tikrai laimingų žmonių – gudelių, juozaičių, noreikų. Ir toliau vaidinkime, kad valdome valstybę...

© 2017 „XXI amžius“