Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Valstybės kūrėjai

„Aš nepasidariau lietuviu, aš esu juo gimęs“

165-osioms Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

(Tęsinys. Pradžia nr. 9, 10, 11, 12)

Laikui bėgant ir gausėjant Vilniuje lietuvių katalikų skaičiui, vien Šv. Mikalojaus bažnyčios pradėjo nebeužtekti. 1905 metais, papūtus permainingiems revoliucijos įvykių vėjams, dar labiau sustiprėjo Vilniaus lietuvių siekiai: buvo reikalaujama atkurti lietuvių kalbos teises Vilniaus ir viso šio krašto bažnyčiose, įvesti lietuvių kalbos dėstymą valstybinėse gimnazijose ir kitose mokslo įstaigose, kurti mokyklas su dėstomąja lietuvių kalba ir lietuviais mokytojais. Šiuos reikalavimus kėlė ir kiek pajėgdama stengėsi įgyvendinti Vilniaus lietuvių savišalpos draugija, kurios veikloje aktyviai reiškėsi G. Landsbergis-Žemkalnis. Ši draugija 1905 m. vasario 1 d. vykusiame posėdyje nutarė kreiptis į Vilniaus vyskupą E. Ropę dėl pamaldų lietuvių kalba ir kitose Vilniaus bažnyčiose, o kadangi neužteko lietuvių kunigų, tai buvo nutarta prašyti įvesti lietuvių kalbos dėstymą Vilniaus dvasinėje seminarijoje.