|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kunigystės sakramentu paženklintas gyvenimas Angelė Buškevičienė
Kunigas ne tik pristatomas anketiniais apibūdinimais. Jo misija tarnauti Dievui ir žmonėms. Gyvenimas ištisa sielos įžvalga, pripildyta tikėjimo, maldos, meilės ir vilties, kad žmonės pažintų ir patirtų Bažnyčios mokymą, apsispręstų vadovautis Dekalogu, rinktųsi Kristų ir gyvenimą Evangelijos dvasia. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius, suvokdamas ir kaimo, ir miesto katalikiškų bendruomenių gyvenimo specifiką, vadovaujasi popiežiaus Pranciškaus apaštališkuoju paraginimu Evangelium gaudium apie Evangelijos skelbimą šių dienų pasaulyje, savo pastoracijoje siekia aktyvaus tikinčiųjų dalyvavimo šv. Mišiose, sąmoningumo priimant sakramentus, bendruomeniškumo. Kun. A. Stanevičius 2014 metais šioje bažnyčioje pristatė savo knygą Tikėjimo tiltu, kurioje savo įžvalgomis skelbia džiugiąją ir išlaisvinančią Kristaus Naujieną, pateikia pavyzdžių, kaip ugdyti krikščioniškąjį pašaukimą, apmąsto kančios ir meilės būsenas, vedančias į sielos gyvenimą. Tais pačiais metais paminėjo savo kunigystės 20 metų sukaktį. Šiemet, balandžio 22-ąją, kun. A. Stanevičius švęs 50-ąjį gimtadienį. Jis gimė 1967 m. balandžio 22-ąją Ariogaloje (Raseinių r.). Dar visai mažas neteko tėvelio, visas rūpinimasis vienturčiu sūnumi gulė ant mamos Agnės Stanevičienės pečių. Pasak jos, reikėjo rūpintis tik materialiais dalykais, nes sūnus buvo visada rūpestingas, klusnus, pareigingas ir darbštus. Paūgėjęs Artūras patarnavo bažnyčioje. Tuomet daug kam nepatiko, mama ne sykį kviesta į mokyklą ir auklėta. Jaunai našlei buvo svarbu, kad sūnus užaugtų doras. Baigęs vidurinę mokyklą Artūras svajojo apie savo pašaukimą. Atitarnavęs sovietinėje kariuomenėje, jis įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurioje jau vyravo tautinio ir religinio atgimimo dvasia. Atmetę Bažnyčios veiklą varžiusias nuostatas, seminarijos dėstytojai ir studentai dalyvavo viešuose Bažnyčios renginiuose procesijose, atlaiduose, pradėtas kryptingas ugdymo programos atnaujinimas. Artūras sėkmingai baigė kunigų seminariją ir 1994 m. rugsėjo 24 d. buvo įšventintas kunigu. Kurį laiką vikaravo Joniškyje, Kauno Šv. Juozapo Vilijampolės bažnyčioje. Nuo 1996 m. sausio 10 d. paskirtas klebonu į Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją, administravo Raudonės, Juodaičių, Stakių parapijas. Naujasis kunigas greitai įgavo parapijiečių pasitikėjimą, pastebimai aktyvėjo bendruomenės gyvenimas, nesnaudė parapijos jaunimas, suaktyvėjo Caritas, šeimos centro darbuotojai, bažnyčios choristai, Pastoracinė taryba. Gražiai praėjo Jubiliejiniai 2000-ieji metai. Parapijiečiai, klebono kun. A. Stanevičiaus paraginti, vyko į iškilmes Vilniuje, Šv. Kazimiero atlaidus, dalyvavo Kaune Eucharistiniame kongrese, giesmių šventėje Kristui gieda visa Lietuva, lankėsi Žemaičių Kalvarijoje, Kryžių kalne, Šiluvoje. 2001 m. liepos 8 d. Veliuonos parapija paminėjo 580 įkūrimo metų sukaktį. Tądien veliuoniškiai džiaugsmingai sutiko Kauno arkivyskupo augziliarą vyskupą Rimantą Norvilą (dabartinį Vilkaviškio vyskupijos ordinarą). Vyskupo atvykimas parapijos darbų įvertinimas, pamokantis žodis, palaiminimas ir įkvėpimas ateičiai eiti ir kurti Dievo karalystę, tada kalbėjo klebonas kun. A. Stanevičius. Vysk. R. Norvila pasidžiaugė atliktais darbais parapijoje, kvietė ieškoti efektyvių bendravimo formų su jaunimu, linkėjo skleisti ir ginti tikėjimą, kad žemiškajame gyvenime paliktume gilius pėdsakus. Tądien Veliuonos parapija pasiaukojo Dievo gailestingumui ir Švč. Mergelės Marijos globai. Klebonui kun. A. Stanevičiui pradėjus pastoracinį darbą Veliuonoje, atėjo mintis įrengti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios muziejų, kai jis išžvalgė klebonijos, bažnyčios palėpes, rūsius ir rado gausybę gerai išsilaikiusių nuotraukų, įvairių taikomosios dailės dirbinių. Klebono rūpesčiu, talkinant parapijiečiams, viskas sugabenta į varpinės bokštą ir sudėliota į gražią senovinę spintą. Per trumpą laiką su pagalbininkais Angele Kvietkauskiene, Jonu ir Halina Kulikauskais, Stase Treškiene, Salomėja Tamošaitiene ir kitais parapijos aktyvistais sutvarkė varpinės bokšto patalpas. 2000 metais, po Žolinės atlaidų, klebonas pakvietė parapijiečius į muziejaus atidarymą. Smalsumą kėlė po stiklais puikiai išsilaikiusios metrikų, santuokų registravimo, bažnyčios organizacijų knygos, daugybė dokumentų, įvairių leidinių. Tarp dokumentų išsiskyrė Švč. Mergelės Marijos Rožinės brolijos XVIII amžiaus knygos su pieštais tituliniais puslapiais. Minėtą broliją ir altariją įkūrė 1668 m. liepos 16 d. Žemaitijos bajoras Kazimieras Chšenavičius, jai paaukojęs dalį savo turtų 6 tūkstančius auksinų. Šios brolijos įsteigimo knygos originalas gražiai išskirtas, saugomi brolijos narių sąrašai, kiti dokumentai. Dėmesį traukė vestuvių užsakų knygos, rašytos K. Nezabitauskio-Zabičio, Antano Juškos mišiolai su autentiškais parašais. Akį traukė vertingi dailės kūriniai, išskirtiniai taikomosios dailės, ypač kalvystės meno dirbiniai, žvakidės, umbrakulos, maršalkos lazda, žibintai, arnotai įvairaus meninio lygio, įvairių laikotarpių svarbūs bažnyčios istorijos daiktai. Parapijiečiai su dėkingumu linkėjo savo klebonui naujų jėgų kopiant į tikslo kalną. Klebonas jau audė mintį bažnyčios varpinės bokšte įrengti apžvalgos aukštelę. Kun. A. Stanevičiui vos apie tai užsiminus, pritariančių netrūko. Veliuoniškių širdyse tautinis ir religinis jausmas niekada nebuvo užgesęs. Žmonių rūpesčiu net sovietiniais metais nė viena miestelio gatvė nebuvo pavadinta socializmo kūrėjų vardais. Tautos dvasią čia kėlė visa aplinka. Dažnas atvykėlis nustebdavo pamatęs gėlėmis papuoštus Gedimino ir Vytauto paminklus. Tada, kai buvo draudžiama viešai kalbėti apie Lietuvos praeitį, viešai išpažinti tikėjimą, mokytojas Stasys Liutvinavičius vesdavo ekskursijas po Veliuoną, nebijojo kalbėti apie jos praeitį, nuvesti į bažnyčią. S. Liutvinavičius aktyvus Pastoracinės tarybos narys, nuoširdus klebono patarėjas ir pagalbininkas. Kun. A. Stanevičiaus Veliuonoje suburta Pastoracinės tarybos veikla religinis švietimas, šeimų ir jaunimo sielovada, socialinė karitatyvinė veikla, dėmesys bažnytiniam paveldui artina žmones, vienija kelyje į gyvosios bažnyčios kūrimą. 2002 metų paskutinį birželio sekmadienį į Veliuonos bažnyčią suplūdo daug žmonių ne tik iš Veliuonos, bet ir iš aplinkinių parapijų. Gausu buvo jaunimo. Šv. Petro ir Povilo atlaidų šventė čia kasmet sutraukia išsibarsčiusius svetur veliuoniškius. Po šv. Mišių kun. A. Stanevičius padėkojo visiems, prisidėjusiems prie jo sumanymo, varpinės bokšte įrengti muziejų, apžvalgos aikštelę. Jis išskyrė ypač daug prisidėjusius Arūną Dungveckį ir Algį Andriulį, kurie pasirūpino mediena. Vien turėklams sunaudotas vienas kubinis metras medienos, o kur dar perdengimo lentos, laiptai, langų sandarinimas, varpų aptvaras ir kita. Atsiraitoję rankoves plušėjo parapijos aktyvo žmonės ir klebonas. Po pamaldų į bažnyčios varpinę kopė jauni, pagyvenę, net senukai pasiramsčiuodami lazdomis, kad išvystų miestelį iš paukščio skrydžio. Šimtmečiais Veliuonos bažnyčios varpinės bokšte karaliavę paukščiai paliko jį, grožėtis Nemuno vaizdu galėjo vietiniai ir ekskursantai. Daug darbų, be sielovados, kun. A. Stanevičius atliko ir Raudonės Švč. Jėzaus Širdies parapijoje. Ypač aktyviai ruoštasi pasitinkant šios bažnyčios 75 metų jubiliejų. Pastoracinė taryba sprendė bažnyčios ūkinius ir organizacinius klausimus, aktyviai veikė Caritas, maldos būrelis, bažnyčios choristai. Jie giedojo ne tik per šv. Mišias, bet ir dalyvavo maldingose kelionėse, kasmet paminėdavo Šv. Cecilijos dieną. Rengdamiesi parapijos 75-mečiui beveik visi raudoniškiai aukojo lėšų bažnyčios išorei remontuoti. Nauja tvora aptvertas šventorius, išdažyta ne tik bažnyčios išorė, bet ir vidus, sudėti nauji matinio stiklo langai, pertvarkytas altorius, padaryta nauja krikštykla, pulpitas, trys didelės kėdės (meistras Leonardas Juškevičius), suremontuota klebonija, joje įkurti parapijos namai, bendruomenės centras, šarvojimo salė. Bažnyčios remonto darbais rūpinosi ir seniūnas Česlovas Meškauskas. 2007-aisiais Raudonės, Stakių ir Veliuonos parapijiečius vienijo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kelionė. Kiekvienoje parapijoje Šv. Mergelės Marijos paveikslo kopija buvo iškilmingai sutikta. Melstasi už šeimas, jaunimą, prašyta palaimos, giedamos Marijos valandos, kalbamas rožinis, vyko adoracija. Iškilmingoje procesijoje jungėsi įvairių parapijoje esančių įstaigų ir organizacijų atstovai, moksleiviai. Bene didžiausias ta proga katalikiškų bendruomenių susijungimo nuopelnas dvasinio gyvenimo tobulinimas. Tikėjimas, savo kalčių pripažinimas, pastangos ištaisyti padarytas klaidas verčia kiekvieną susimąstyti apie savo elgesį ir apie bendravimą su savo artimaisiais. Žmogui būtinai reikia bendrųjų idėjų ir įsitikinimų, kurie suteikia gyvenimui prasmę, atveria erdvę atsiskleisti asmenybei ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą. 2009 m. balandžio 25 d. kun. A. Stanevičius pradėjo tarnystę Kėdainių Šv. Jurgio parapijoje. Pirmąjį naujų bažnytinių metų ir Advento sekmadienį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje tvyrojo iškilmių nuotaika. Į šv. Mišias susirinko iš abiejų Kėdainių Šv. Jurgio ir Šv. Juozapo parapijų žmonės, autobusu atvyko 40 veliuoniškių. Taip jie pagerbė ilgus metus Veliuonos parapijoje dirbusį, bažnyčios ir parapijos naudai daug nuveikusį, bet naujojoje parapijoje tarnystę pradėjusį kleboną kun. A. Stanevičių. Veliuoniškiai prieš šv. Mišių liturgiją prie Didžiojo altoriaus padėjo adventinį vainiką, kaip dviejų parapijų bendrystės simbolį, o klebonui kun. A. Stanevičiui įteikė rožių puokštę, kaip padėką ir stiprybės palinkėjimą, prašė jam Dievo palaimos ir sveikatos toliau tarnauti Kėdainių bendruomenei. Švč. Mergelės Marijos globa, mamos palaima, malda, pastoracijos sunkumai ir džiaugsmai lydi kleboną kun. A. Stanevičių jau tapusioje sava Kėdainių Šv. Jurgio parapijoje. Doras ir darbštus kunigas nežino poilsio. Kėdainiečiai tai jau gerai suprato ir gali daug papasakoti apie klebono nuoširdumą, pareigingumą ir uolumą prikeliant ir atnaujinant parapijos veiklą. Klebonui svarbu viskas: kaip išgražinti Šv. Jurgio bažnyčią, kaip sutvarkyti zakristiją, kaip paruošti vaikus Pirmajai Komunijai, o jaunimą Sutvirtinimo sakramentui. Jis rūpinosi choro reikalais, maldos būreliu ir rekolekcijomis, karitiečių veikla. O kur atlaidai, didžiosios Bažnyčios iškilmės, bendravimas su moksleiviais, vestuvės, krikštynos, laidotuvės?! Vien Didžioji savaitė prieš Velykas daug pastangų ir laiko pareikalauja! Bet užtat kaip iškilmingai Kėdainiuose buvo einamas Kryžiaus kelias nepasibodėjo Kristaus kančios pagerbti net meras Rimantas Diliūnas, XXI amžiui rašė kėdainietė Ramutė Šukienė. Apie klebono darbus ir iniciatyvas liudija ir tikybos mokytojos Genės Sereikienės rašomas parapijos metraštis. Linkime kun. A. Stanevičiui stiprios sveikatos ir toliau tarnauti Dievui ir žmonėms.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |